Senosios Įpilties III senosios kapinės

Koordinatės: 56°06′36″š. pl. 21°16′16″r. ilg. / 56.110037°š. pl. 21.271063°r. ilg. / 56.110037; 21.271063
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senosios Įpilties III senosios kapinės
[[Image:|250px]]
Senosios Įpilties III senosios kapinės
Senosios Įpilties III senosios kapinės
Koordinatės
56°06′36″š. pl. 21°16′16″r. ilg. / 56.110037°š. pl. 21.271063°r. ilg. / 56.110037; 21.271063
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,17 ha
Naudotas XVI a.XX a. pr.
Žvalgytas 1956, 1982, 1995 m.
Registro Nr. 24209 / L543; AV535 /

Senosios Įpilties III senosios kapinės, kitaip – Vidgirių senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Markapiais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24209, senas registro kodas – L543, senas kultūros paminklo Nr. AV535) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Senojoje Įpiltyje, 0,55 km į šiaurės rytus nuo kelio  218  KretingaSkuodas , Vidgirių miške.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos pakilumos viršūnėje, miške. Ovalo plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 80 m ilgio, 25 m pločio, apjuostos akmenų aptvaro, kurio vakarinėje dalyje paliktas tarpas praėjimui. Laidojimo žymių nesimato. Ties viduriu stovi metalinis kaltinis kryžius. Paviršius išraustas žvėrių urvų. Apaugusios spygliuočiais medžiais. Anotacinio kultūros paveldo objekto ženklo nėra.

Teritorija – apie 0,17 ha, perimetras – 160 metrų.[1]

2,5 km į šiaurės vakarus yra Senosios Įpilties I senosios kapinės, 1,9 km į šiaurę – Naujosios Įpilties senosios kapinės, 1,25 km į pietvakarius – Benaičių senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikė XVI a. – XX a. pr. Senosios Įpilties kaimo Vidgirių (seniau – Šilinės) miške. Jose laidoti Senosios Įpilties, Naujosios Įpilties ir Kiaupiškių gyventojai.[2] Vadinamos Markapiais, Maro kapeliais, Senkapiais (žem. Markapē, Maro kapalē, Senkapē). Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti kūdikiai.

XVIII a. aptvertos akmenų pylimu. Kapinėse stovėjo keletas monumentalių kryžių (vienas statytas 1814 m.[3]) ir koplytėlė, kurie XX a. II pusėje sunyko. XX a. viduryje pastatytas kaltinis kryžius.

1956 m. žvalgė Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

19721984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV535).[4] 1997 m. registruotos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (L543), 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 132 143
  2. Julius Kanarskas. Naujosios Įpilties kaimo II kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 223
  3. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1986. – Eil. Nr. 343
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 251, eil. Nr. 535
  5. Vidgirių k. senosios kapinės, Kretingos r. sav.