Sega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sega Corporation
株式会社セガ
FormaDukterinė „Sega Sammy Holdings“ įmonė
PramonėKompiuteriniai žaidimai, žaidimų konsolės, trečios šalies žaidimų leidyba
ĮkurtaStandard Games (1940 m.)
Service Games (1952 m. gegužę)
Sega Enterprises (1965 m.)
Sega Corporation (2000 m.)
Centrinė būstinėOta, Tokijas, Japonija
Svarbiausi darbuotojaiHajime Satomi, Hisao Oguchi, Naoya Tsurumi, Mike Hayes, Yu Suzuki
ProdukcijaŽaidimai:
Sonic the Hedgehog serija
Sakura Wars serija
Total War serija
Virtua Fighter serija
Shenmue serija
The House of the Dead serija
Phantasy Star serija
Valkyria Chronicles serija
Žaidimų konsolės:
SG-1000
Sega Master System
Mega Drive/Genesis (32X, CD)
Game Gear
Nomad
Pico
Saturn
Dreamcast
PajamosUS$4,9 mlrd. (2011 m.)
Darbuotojų3 127 (2009 m.)
TinklalapisSEGA.com

„Sega Corporation“ (jap. 株式会社セガ = Kabushiki gaisha Sega, paprastai vadinama tiesiog SEGA) – japonų tarptautinė bendrovė, užsiimanti kompiuterinių žaidimų, techninės įrangos, kompiuterių bei žaidimų konsolių gamyba. Įmonė turėjo pasisekimą tiek arkadinių tiek namų žaidimų konsolių pardavimuose, bet 2001 m. pertvarkė savo veiklą, pasitraukė iš konsolių verslo ir ėmė gaminti bei platinti programinę įrangą įvairioms trečių šalių platformoms.[1]

„Sega“ būstinė įsikūrusi Otoje, Tokijas, Japonija. „Sega“ skyrius Europoje, „Sega Europe Ltd.“, įsikūręs Londono priemiestyje, Brentforde. Skyrius Šiaurės Amerikoje, „Sega of America Inc.“, įsikūręs San Franciske, Kalifornija, ten 1999 m. persikėlė iš Redvudo. „Sega Australia“ įsikūrusi Sidnėjuje, Naujajame Pietų Velse ir „Sega Publishing Korea“ įsikūrusi Seule, Pietų Korėjoje. Įmonė taip pat turi biurų ir daugelyje kitų valstybių.

2000 m. lapkričio 1 d. įmonė pakeitė pavadinimą iš „Sega Enterprises, Ltd“ į „Sega Corporation“.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžia ir įsijungimas į video žaidimų rinką (1945–1989 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SG-1000

„Sega“ 1940 m. įkūrė Martis Bromelis, Irvingas Brombergas ir Džeimsas Humpertas Honolulu, Havajuose, JAV. Tuo metu ji vadinosi „Standard Games“ (vėliau „Service Games“) ir teikė įvairias pramogas JAV kareiviams. 1951 m. Bromelis pasiūlė įmonę perkelti į Tokiją, ir jau 1952 m. gegužę įmonė buvo registruota „SErvice GAmes of Japan“ vardu.

1954 m. kitas amerikiečių verslininkas, Deividas Rosenas, persikėlė į Tokiją ir įsteigė bendrovę „Rosen Enterprises, Inc.“, kurios veikla buvo meno eksportas. Kompanijos pelnas ėmė kilti, kai ji importavo nuotraukų darymo kabinas, kadangi jos itin greitai išpopuliarėjo Japonijoje. Verslas augo ir augo, „Rosen Enterprises“ išsiplėtė importuodama elektronines žaidimų mašinas.

1956 m. šios abi kompanijos susijungė ir įkūrė „Sega Enterprises“. Tais pačiais metais, bendrovė išleido povandeninių laivų simuliatorių, pavadinimu „Periscope“, kuris tapo kultiniu pasauliniu mastu.

1969 m. bendrovė „Gulf+Western“ (dab. „Viacom“) įsigijo „Segą“. Tačiau „Sega“ ir toliau klestėjo kaip divizija ir 1976 m. išleido plačiaekranį televizorių – Sega-Vision. Video žaidimų kūrime „Sega“ pasižymėjo tokiais žaidimais, kaip „Zaxxon“, pirmasis žaidimas naudojęs aksonometrinę projekciją, bei „Hang-On“, pirmasis pasaulyje visu kūnu valdomas video žaidimas.[3] „Segos“ pajamos išaugo iki $214 mln. JAV dolerių 1982 ir 1983 m., įmonė išleido savo pirmąją žaidimų konsolę – SG-1000, pirmąjį 3-D arkadinį žaidimą – „SubRoc-3D“, kuris naudojo žiūronų tipo įrenginį vaizdui perduoti kiekvienai akiai, bei taip pat pirmąjį laserdisc arkadinį žaidimą – „Astron Belt“. Tais pačiais metais „Sega“ tapo 1983 m. video žaidimų krizės auka. Įmonės turtas buvo parduotas įvairioms kompanijoms.

Rinkai atsigavus, „Sega“ išleido Sega Master System konsolę ir pirmąją „Alex Kidd“ serijos dalį. Pagrindinis žaidimo veikėjas tapo neoficialiu įmonės talismanu iki 1991 m., kai pasirodė Sonikas (Sonic the Hedgehog). Nors Master System techniškai buvo pranašesnė už NES, nesugebėjo įsitvirtinti Š. Amerikos rinkoje, nepaisant to ji buvo labai populiari didžiojoje Europos dalyje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Brazilijoje.

„Sega“ – pagrindinė žaidimų konsolių gamintoja (1989–2001 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sega Mega Drive/Genesis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sega Mega Drive.
Mega Drive/Genesis, Šiaurės Amerikos versija.

Su Mega Drive/Genesis pasirodymu „Sega of Amerika“ pradėjo anti-„Nintendo“ kampaniją, taip pranešdama apie naują žaidimų kartą. Jos šūkis buvo „Genesis sugeba tai, ko nesugeba Nintendo.“[4] Kai 1991 m. „Nintendo“ išleido SNES, „Sega“ savo šūkį pakeitė į „Sveiki atvykę į naują lygį.“ Prasidėjo „konsolių karas“. „Sega“ talismanas – Sonikas, buvo pripažintas įdomesniu už „Nintendo“ talismaną – Mario.[5] Tokia permaina leido „Sega“ rinkos daliai Š. Amerikoje pakilti iki 65 %.[6] Tuo pat metu, „Sega“ išleido Sega CD, priedą Mega Drive konsolei, taip leidžiant žaidimų kūrėjams kurti ilgesnius, modernesnius žaidimus, kadangi buvo naudojamas CD-ROM formatas. Populiariausias iš jų buvo „Sonic CD“. Netrukus pasirodė ir visų laikų sėkmingiausias „Sega“ žaidimas, „Sonic the Hedgehog 2“, kurio kopijų parduota apie 6 mln (2006 m. duomenys).[7]

Sonikas (Sonic the Hedgehog) įmonės talismanu tapo nuo pat jo pasirodymo 1991 m.

Nors su žaidimų automatais „Segai“ sekėsi itin gerai, namų rinkos dalis smuko iki 35 % 1994 m.[6] „Sega“ bandė pagerinti padėtį išleisdama dar vieną Mega Drive/Genesis priedą – Sega 32X. Iš pradžių pardavimai klostėsi gerai, tačiau vėliau išryškėjo tokios problemos, kaip programinės įrangos trūkumas, o vėliau konsolę nustelbė atgarsiai apie pasirodysiančias dvi naujas konsoles, Sega Saturn ir „SonyPlayStation.[8]

Sega Saturn[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sega Saturn.

1995 m. gegužės 11 d. „Sega“ išleido 32-bitų Sega Saturn konsolę Š. Amerikos rinkoje. Konsolė nurungė konkurentes, PlayStation bei Nintendo 64, tačiau menki pardavimai Vakaruose, privedė prie gamybos nutraukimo.[5] To priežastis buvo tai, kad įmonei nepavyko „susikrauti“ kapitalo iš jų talismano Soniko.

Dreamcast[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Dreamcast.

1998 m. lapkričio 27 d. pasirodė Dreamcast. Ši konsolė buvo itin liaupsinama dėl savo savybių. Viena iš jų buvo integruotas 56k modemas, leidžiantis žaidėjams žaisti interneto žaidimus, tokius kaip pirmąjį konsolėms pritaikytą MMORPG – „Phantasy Star Online“, pirmąjį žaidimą su galimybe šnekėti su kitais žaidėjais internetu – „Alien Front Online“ bei daugelį kitų. Konsolei nebuvo lengva įsitvirtinti Japonijos rinkoje, nepaisant to Vakaruose buvo atvirkščiai – per pirmąją savaitę Š. Amerikoje buvo parduota 500 000 vienetų. Tokie pardavimai truko neilgai. Pasirodžius PlayStation 2, „Segos“ pardavimai smuko ir Vakaruose.

Slegiama skolų ir „Sony“, „Nintendo“ bei „Microsoft“ konkurencijos, „Sega“ 2001 m. nutraukė Dreamcast gamybą ir pasitraukė iš žaidimų konsolių verslo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Shahed Ahmed (2001-01-31). „Sega announces drastic restructuring“. GameSpot. Nuoroda tikrinta 2009-09-20. (angl.)
  2. Sega Enterprises, Ltd. Changes Company Name Archyvuota kopija 2015-04-19 iš Wayback Machine projekto.“. November 1st, 2000 – Sega Corporation. (angl.)
  3. GameCenter CX – 2 sezonas, 13 epizodas
  4. Ken Horowitz (2006-04-28). „Interview: Michael Katz“. Sega-16.com. Suarchyvuotas originalas 2009-08-06. Nuoroda tikrinta 2009-03-28. (angl.)
  5. 5,0 5,1 „The 1990's“. Ce2.coos-bay.k12.or.us. Suarchyvuotas originalas 2011-09-12. Nuoroda tikrinta 2011-02-23. (angl.)
  6. 6,0 6,1 „Download Sega Genesis Roms - Starting with S“. Romhustler.net. Suarchyvuotas originalas 2010-11-28. Nuoroda tikrinta 2011-02-23. (angl.)
  7. Boutros, Daniel (2006-08-04). „Gamasutra - Feature - A Detailed Cross-Examination of Yesterday and Today's Best-Selling Platform Games“. United Business Media. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2011-02-14. (angl.)
  8. „A History of Home Video Games from Atari to Xbox, Playstation and Wii“. Thegameconsole.com. Nuoroda tikrinta 2011-02-23. (angl.)