Saulės kapinės
Koordinatės: 54°41′41″ š. pl. 25°18′42″ r. ilg. / 54.69472°š. pl. 25.31167°r. ilg.
Saulės kapinės, kitaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės, yra Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, palei Saulės ir M. K. Paco gatves. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 m., taip pavadintos pagal greta esančią gatvę.
Turinys
Koplyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinių centre yra Šv. Vincento Pauliečio koplyčia, pašventinta 1811 m. rugpjūčio 3 d. Ją pastatė Laterano kanauninkų vienuolis, Vilniaus katedros prelatas J. F. Slivinkis už Teresės Andžeikovič ir jos vyro paaukotus pinigus. Vėliau šalia jos palaidoti kapitulos nariai, kunigai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dokumentų, kuriuose būtų užregistruota bažnyčios kapinių įsteigimo data, nėra. 1828 m. jos jau minimos kaip parapinės. Tuo metu jų plotas buvo apie 2 ha. Šios kapinės nebuvo vienintelės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės – jų minima 16. Parapinėse kapinėse buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai.
Kapinės pradžioje nebuvo aptvertos, tik 1872 m. paraginus miesto valdybai jos buvo apjuostos pylimu. Mūrine tvora aptvertos 1932 m. Geležiniai varteliai įrengti už K. Rekečio pinigus.
XIX a. pabaigoje buvo palaidota nemažai turtingų žmonių, atsirado prabangių antkapinių paminklų, laidojimo rūsių. Prie centrinės koplyčios laidojo Oginskių, Žabų, Zdavatskių ir kitų įtakingų šeimų narius. Kapinėse trūko ploto, tad laidojama buvo tankiai.
1945 m. prie kapinių prijungti 2 ha žemės.
Apie 1863–1884 m. buvo pastatyta Oginskių šeimos koplytėlė. XX a. pradžioje pastatyta Prisikėlimo koplyčia – Sidorovičių ir Zavišų giminių palaidojimo vieta. Vėliau pastatyta ir pseudogotikinė Meištovičių koplyčia.
Kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinėse palaidoti:
- spaustuvininkas Juozapas Zavadskis (1778–1838);
- matematikos profesorius Jonas Ptašickis (1854–1912);
- Vilniaus Universiteto profesorius Kazimieras Karafa-Korbutas (1878–1935);
- Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas gydytojas Danielius Alseika (1881–1936);
- Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjas Petras Kraujalis (1882–1933);
- esperantininkas, žurnalistas, agronomas Stasys Kazlauskas (1901–1964);
- žurnalistas Jonas Karosas (1912–1975);
- kalbininkas profesorius Jonas Kazlauskas (1930–1970);
- skulptorius ir tapytojas Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974);
- pedagogė Laima Tupikienė (1935–1989).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Girininkienė V., Vilniaus kapinės, Vilnius: Atkula, 2004. ISBN 9955-505-05-2.
