Sauginių piliakalnis

Sauginių piliakalnis
Sauginių piliakalnis nuo šiaurinio kranto
Sauginių piliakalnis
Koordinatės	55°53′48.4″ š. pl. 23°06′52.4″ r. ilg.
Vieta	Šiaulių rajonas
Seniūnija	Kužių seniūnija
Aukštis	8 (4) m
Plotas	28x20 m
Naudotas	I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1903, 1967
Tirtas	1973 m.
Registro Nr.	A672KP / 3290 / AR1010

Sauginių piliakalnis, Jonelaičių piliakalnis, Pilė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A672KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1010) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sauginių gyvenvietės, Kužių seniūnija. Pasiekiamas iš plento  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas  važiuojant nuo Šiaulių Aukštelkėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi Sauginių link, Sauginių centre, ties paminklu Lietuvos nepriklausomybei – į kairę pietvakarių kryptimi, 530 m iki Bubių tvenkinio šiaurinio kranto – yra dirvonuojančioje saloje, 150 m į pietus nuo tvenkinio šiaurinio kranto.

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje buvusio Jonelaičių ežero dab. šiauriniame, buv. rytiniame krante (dabar sala tvenkinyje). Prieš užtvenkiant Dubysą iš pietų jį juosė ežeras, iš vakarų ir šiaurės – pelkė, per kurią teka Spalvė. Rytuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas grioviu. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 28x20 m dydžio, dėl vakarinio šlaito erozijos liko 22 m ilgio jos dalis. Šlaitai vidutinio statumo, 7-8 m aukščio (dabar tik 4 m).

Sauginių piliakalnis nuo vakarų pusės

Piliakalnis apardytas arimų, rytiniame šlaite kastas žvyras, vakariniai ir pietiniai šlaitai stačiais skardžiais griūna į tvenkinį. Piliakalnis dirvonuoja. Netoli piliakalnio ant Užbitės kalno buvo kapinynas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A672)

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1903 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1967 m. žvalgė, 1973 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas. 1973 m. Vytautas Daugudis aikštelėje ištyrė 350 m² plotą. Aikštelės pakraščiuose rastos ją juosusios dvigubos 1 m pločio medinės tvoros liekanos. Tvora buvo iš kas 1,5-2,5 m įkaltų 15-20 cm skersmens rąstų, laikiusių horizontalius, moliu apkrėstus rąstus. Vidinė tvoros pusė buvo sutvirtinta akmenimis. Aikštelėje stovėjo nedideli pastatai. Iki 80 cm storio I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigos kultūriniame sluoksnyje rasta akmeninio kirvio dalis, lygios keramikos, molio tinko. II tūkstantmečio pradžioje piliakalnyje iškastos 8 ovalios 1,2-2 m ilgio, iki 0,5 m pločio, 0,3-0,9 m gylio duobės, tyrinėtojo laikytos aukų duobėmis, kuriose rasta žiestos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. Pats gyvenvietės, anksčiau buvusios toliau į vakarus, priešais piliakalnį, pavadinimas – Sauginiai rodo čia buvus gynybinę pilaitę ir įtvirtintą gyvenvietę.

Šaltiniai

• Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
• Vytautas Daugudis, Jonas Stankus. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 10–12.
• Daugudis V. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. Vilnius, 1992. p. 69-70.
• Daugudis V. 1995. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. Vilnius, p. 140.
• Даугудис В. Городище Саугиняй // Древности Литвы и Белорусии. Вильнюс, 1988. с. 51–58.
• Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 39, 58.
• Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 41, 59
• Кживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия Императорской археологической коммиссии. Санкт-Петербург, 1909. Выпуск 29, c. 107, 119.
• Gintautas Zabiela. Piliakalniai – slėptuvės // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2001. T. 21, p. 406.
• Gintautas Zabiela. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose // Nuo kulto iki simbolio. Vilnius, 2002. p. 96-99.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai
• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai