Raginėnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Raginėnų piliakalnis
Raganu kalnas Raginenuose.jpg

Raginėnų piliakalnis
Koordinatės
55°47′34.7″ š. pl. 23°51′53.7″ r. ilg. / 55.792972°š. pl. 23.864917°r. ilg. / 55.792972; 23.864917Koordinatės: 55°47′34.7″ š. pl. 23°51′53.7″ r. ilg. / 55.792972°š. pl. 23.864917°r. ilg. / 55.792972; 23.864917
Savivaldybė Radviliškio rajonas
Seniūnija Pakalniškių seniūnija
Aukštis 9 m
Plotas 20x10 m
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1968
Tirtas 1996 m.
Registro Nr. A632K / 23885, 20510, 5548 / AR862

Raginėnų piliakalnis su gyvenviete, Raganų kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A632K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR862) – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Daukonių kaimo, Pakalniškių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio  A9  PanevėžysŠiauliai  keliu Pakalniškiai – Rozalimas neprivažiavus kelio į Burbiškį, pasukus į dešinę rytų kryptimi, 200 m lauko keliuku iki piliakalnio pietinės papėdės.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumoje, Daugyvenės kairiajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliu. Iš rytų jį juosia Daugyvenės, iš pietų ir vakarų – upelio slėniai. Šlaitai statūs, 9 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 20x10 dydžio. Jos šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose supiltas 1,5­-3 m aukščio, 17 m pločio pylimas. 3 m žemiau pylimo viršaus šiauriniame ir vakariniame šlaituose yra 5 m pločio terasa. 4 m žemiau terasos Š papėdėje yra 20 m pločio, 3 m gylio griovys 5 m pločio dugnu, už kurio supiltas antras 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Pastarasis turėjo juosti ir piliakalnio vakarinę papėdę, tačiau čia jis visiškai sunaikintas. [1]

Piliakalnis dirvonuoja, nuo lankytojų srauto šiauriniame šlaite takų vietose formuojasi erozijos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse, 3,74 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1996 m., kurioje rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su židiniu, stulpaviete, moliniu svoreliu, grublėta, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. 100 m į pietus nuo piliakalnio yra II a. – V a. pilkapynas, tyrinėtas 1829 m., 1909 m. ir 1910 m. Kitas IV a. – VII a. pilkapynas yra 800 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio, tyrinėtas 1909–1910 m.

Raginėnų piliakalnis iš vakarų pusės

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Žuvininkų piliakalnis 35 km
Ramulėnų piliakalnis 26 km
Peleniškių piliakalnis 38 km
Tričių piliakalnis 34 km
Šimonių piliakalnis 40 km Blank-50px.png
Normančių piliakalnis 36 km
Sauginių piliakalnis 50 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Aukštupėnų piliakalnis 67 km
Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 2 km
Diauderių piliakalnis 22 km
Baimainių piliakalnis 27 km Papušių piliakalnis 121 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43 (Nr. 623)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 54-55.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.163
  • Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Radviliškio rajono piliakalnių ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 56–59.
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 14, 34, 87.
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928, p. 14, 35, 89.
  • Pranas Kulikauskas. Raginėnų (Šeduvos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai ir „Raginėnų kultūros“ klausimas // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius, 1958. T. 1(4), p. 65–69.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 58.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]