Salantų akmuo su Laumės pėda
| Salantų akmuo su Laumės pėda | |||
|---|---|---|---|
  Salantų akmuo su Laumės pėda |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Salantų seniūnija | ||
| Aukštis | 0,85 m | ||
| Plotas | 0,0004 ha | ||
| Žvalgytas | 1958, 1984, 1992, 1994, 2013 m. | ||
| Registro Nr. | 5266 | ||
Salantų akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Laumės pėda (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5266, senas registro kodas – M215, senas kultūros paminklo Nr. AR548) – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Salantuose, 10 m į pietryčius nuo kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai (M. Valančiaus g.) ir 0,25 km į pietvakarius nuo minėto kelio tilto per Salantą, upėje.
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmuo išsikiša iš upės dešiniojo kranto į vandenį. Jis apie 1,7 m ilgio, 1,4 m pločio, 0,85 m aukščio. Virš vandens paprastai kyšo iki 40 cm. Pakilus upės lygiui – rudenį ir pavasarį, atsiduria po vandeniu. Akmens paviršiuje yra „Laumės pėda“ vadinamas 17 cm ilgio, 3–8 cm pločio ir 5 mm gylio įdubimas
Teritorijos plotas – 0,0004 ha.
0,2 km į pietvakarius buvo Salantų Laumės kūlis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietos gyventojų dėmesį akmuo atkreipė nuo seno. Jis vadinamas Laumės kūliu (liet. Laumės akmeniu), o jo paviršiuje esantis įdubimas – Laumės pėda.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR548),[1] 2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių objektų sąrašą (registro kodas M215),[2] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[3]
Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kai dar Jėzus Kristus nebuvo pašventinęs Žemės ir akmenys buvę minkšti, prie Salanto atėjusi praustis Laumė ir atsistojusi ant akmens paliko jame savo pėdos žymę.[4]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo moklsinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1994 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2013 m. – Julius Kanarskas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. – Vilnius, 1990. – P. 58, eil. Nr. 74
- Juozas Mickevičius. Apsaugokime ir užfiksuokime Žemaitijos laukuose akmenis su senovės liekanų žymėmis. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 5, b. 40, s. v. 10. – L. 8
- Vykintas Vaitkevičius. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės. – Liaudies kultūra – 1995, Nr. 3. – P. 13
- Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklai. – Vilnius, 1973. – P. 139, eil. Nr. 548
- ↑ Valstybės žinios – 2004 m. sausio 21 d. – Nr. 11. – P. 99
- ↑ Salantų akmuo, vad. Laumės kūliu su pėda (unikalus objekto kodas 5266). – Kultūros vertybių registras
- ↑ Akmuo su Laumės pėda Salantų mieste. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 6. – L. 34-35
Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 97, 99
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Salantų akmuo, vad. Laumės kūliu su pėda“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.
- Salantų akmuo su Laumės pėda: Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.