Sūdėnų I kapinynas

Koordinatės: 56°5′19.31″ š. pl. 21°12′57.71″ r. ilg. / 56.0886972°š. pl. 21.2160306°r. ilg. / 56.0886972; 21.2160306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sūdėnų I kapinynas

Kapinyno vaizdas iš pietų pusės
Sūdėnų I kapinynas
Sūdėnų I kapinynas
Koordinatės
56°5′19.31″ š. pl. 21°12′57.71″ r. ilg. / 56.0886972°š. pl. 21.2160306°r. ilg. / 56.0886972; 21.2160306
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Naudotas IIV a.
Žvalgytas 1982, 1984, 1992, 2011 m.
Tirtas 1985 m.
Registro Nr. 6253 /AV530/

Sūdėnų kapinynas, vad. Vaidavingiu, Švedų kazarmomis (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 6253, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV530) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Latvijos pasienyje, Sūdėnų kaimo pietvakariniame pakraštyje, 0,83 km į šiaurės vakarus nuo kelių LaukžemėSenoji Įpiltis ir ŽyneliaiSūdėnai kryžkelės, Šventosios kairiajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Šventosios slėnyje stūksančioje pakilumoje, kurios pietiniame pakraštyje auga krūmai.

Nuo 1972 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas.[1]

0,36 km į šiaurės rytus yra Sūdėnų II kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padavimai mena, kad senovėje prie Vaidavingio įvykęs lietuvių mūšis su švedais, o pakilumoje stovėjusios švedų kareivinės. Esą, mūšio metu žuvęs vienos iš kariaujančių pusių vadas.[2]

XIX a. – XX a. pr. kaimo piemenys bandė pakilumoje ieškoti švedų turtų, tačiau terasdavo tik įvairių žalvarinių senienų, geležinių ietigalių. 1982 m. kapinyną žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas). 1984 m. žvalgė, o 1985 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis.

Iš viso ištirtas 40 m². Rasta I–II a. kapinynui būdingų akmenų vainikų, 2 suardyti degintiniai kapai ir geležinis įmovinis ietigalis. Be to ištirtas židinys, šalia kurio surinkta keletas titnago skelčių.[3]

Radinius saugo Kretingos muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 250 (Laukžemės senkapis)
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 172 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. Julius Kanarskas. Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2001. – P. 25

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]