Antšalmis – susuktas medžiagos gabalas panašus į virvę. Dažniausiai vaizduojamas tokių pačių spalvų kokios naudojamos herbo skyde virš šalmo po karūna.
Armigeris – herbo turėtojas. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija ir pan.
Argent – sidabro tinktūra (spalva) heraldikoje. Jei neįmanoma jos išreikšti, dažnai vaizduojama balto, rečiau labai šviesiai pilkšvos spalvos. (Dar žiūr. Metalai, Tinktūra).
Armuotas, ginkluotas – heraldinio gyvūno apibūdinimas, kai šis turi taip vadinamą ginkluotę – kita spalva išskirtus nagus, dantis, ragus, liepsnas ir pan.
Augmentacija – garbingas priedas prie herbo. (Dar žiūr. Garbingas herbas)
Bezant, roundelis – ant skydo vaizduojama skritulio formos heroldinė figūra. Terminas kilęs iš Bizantijos auksinės monetos bezanto pavadinimo. Reikšmė priklauso nuo tinktūros (spalvos). Auksinė (bezant) – moneta, raudona – kraujo lašas, žalia – obuolys, mėlyna su baltomis bangelėmis – šaltinis.
Blazonavimas (pranc.blason 'herbas') – tai herbo aprašymas (atpasakojimas) pagal heraldikos taisykles.
Blue cactel – žydra tinktūra (spalva) heraldikoje.
Ermine – šermuonėlio kailis, kilęs iš skydų puošybos. Vaizduojamas kaip sidabriniame (baltame) fone taisyklingai išdėstytos juodos, kryželio formos, apatinėje dalyje platėjančios, uodegėlės. (Dar žiūr. Vrmine)
Galva, skydo galva – laukas, užimantis viršutinę skydo dalį. Heroldinė figūra.
Garbingas herbas (angl.Arms of Honour arba Arms of Concession) – herbas suteiktas armigeriui pažymint svarbų įvykį ar už žymius nuopelnus. (Dar žiūr. Augmentacija)
Heraldika (vok.Heraldik, lot.heraldus 'heroldas') – herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas. Taip pat – pagalbinė istorijos disciplina.
Herbas (lenk.herb, vok.Erbe 'palikimas') – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose.
Heroldas (vok.Herold, lot.heraldus) – viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų šauklys. Pranešdavo gyventojams apie potvarkius, taiką, karą; tvarkė riterių turnyrus, šventes. Vadovavo herbų kūrimui, giminės istorijos rašymui.
Heroldinės figūros – tokios figūros, kurios atsiranda dalijant skydą taisyklingomis linijomis į skirtingų spalvų laukus. Skirstomos garbingas ir paprastas.
Heroldmeisteris – vyriausiasis (vadovaujantysis) heroldas.
Karūna, heraldinė karūna – ypatingas vaizduojantis karūną ženklas. Reiškia armigerio titulą. Talpinama ant herbo skydo, ant herbo šalmo arba ant mantijos. Kaip heraldinė figūra vaizduojama ir skydo laukuose.
Kryžius – heroldinė garbinga figūra, sudaranti gausią grupę.
Laisvoji dalis (Kantonas) – paprastoji heroldinė figūra, laukas. Kvadratas arba stačiakampis, kuris užima nuo 1/4 iki 1/9 skydo ploto ir nuspalvintas kita spalva. Paprastai būna skydo galvos dešinėje, rečiau kairėje.
Laukas – herbo skydo paviršius arba jei skydas padalintas į dalis tai kiekviena dalis vadinama lauku.
Papėdė, herbo papėdė – laukas užimantis apatinę skydo dalį. Heroldinė figūra.
Priekis (angl.dexter), herbo priekis – dešinė (iš žiūrovo pusės – kairė), vadinama priekine, herbo pusė.
Potent – voverės kailis, kilęs iš skydų puošybos. sutinkamas tik Anglijos heraldikoje. Vaizduojamas kaip ornamentas išmėlynų ir baltų T raidės formos siluetų.
Purpure – purpurinė (tamsi raudona į mėlynumą) tinktūra (spalva) heraldikoje.
Šafiravimas – būdas grafiškai užkoduoti heraldines spalvas, kai atitinkamų skydo dalių neįmanoma nuspalvoti (pvz.: skulptūroje, juodai baltoje spaudoje).
Šafiruotė – spalvos kodas iš linijų, pertrūkusių linijų ir taškų.
Šalmas – vienas iš svarbesnių herbo elementų. Dažniausiai naudojamas asmeniniuose ir korporatyviniuose, rečiau teritoriniuose herbuose.
Šalmo papuošalas(lot. clenodium) – antras (po herbinio skydo) pagal svarbą herbo elementas. Atsirado riterių turnyrų metu.
Vair – voverės kailis. Dar vadinamas mėlynosios voverės kailiu. Heraldikoje vaizduojamas kaip mėlynų ir baltų šalmų siluetų ornamentas. (Dar žiūr. Ermine)