Spalvos (heraldika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Carnation)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Gistel miesto herbas, Belgija
Bonapartų (Buonaparte) šeimos herbas, Prancūzija

Heraldinės spalvos – vadinamos tinktūromis.

Skirstomos į metalus, spalvas (emalius) ir kailius.

Heraldikoje naudojamos septynios tinktūros: du metalai ir 5 spalvos. Pradžioje buvo naudojamos tik keturios tinktūros – raudona, mėlyna, juoda ir balta, bet vėliau jos pasipildė žalia, geltona ir purpurine. Geltona ir balta tinktūros pirmiausiai buvo naudojamos kaip nepriklausomos, bet vėliau jos pradėtos naudoti kaip metalų pakaitalas. Kaip tinktūros heraldikoje naudojami ir kailiai – šermuonėlio ir voverės (dažniausiai paplitę).

Nedidelis tinktūrų kiekis heraldikoje yra dėl praktinių sumetimų. Herbas iš seniai buvo kaip atpažinimo ženklas, kuris turėjo gerai matytis iš toli. Jo spalvingumas ir piešinys turėjo būti išraiškingas ir kontrastingas. Iš seniai laikomasi tinktūrų derinimo taisyklės – spalva dengiama ant metalo arba metalas dengiamas ant spalvos. Kailiai gali būti talpinami tiek šalia spalvos, tiek ir šalia metalo.

Išlyga taisyklėje laikoma, kai kokia nors figūros detalė, jei ji kitos spalvos nei kūno (pvz., erelio snapas, žirgo papuošimas ir pan.), patenka ant skydo lauko.

Taip pat išlyga laikoma, kai skydo lauke atsiranda figūra arba figūra dengia kitą figūrą. Tai vadinama tinktūrų persiklojimu ir kaimynyste.

Norint pavaizduoti tinktūras juodai - baltoje graviūrų spaudoje, XVII a. italų heraldas Silvestras Petra Sankta (Silvester Petra Sancta) ir prancūzas Markas Vulsonas de la Kolombieras (Marcus Vulson de la Colombière) pasiūlė sistemą, kuri vadinama šrafiravimu (iš vok. Schraffierung – štrichavimas). Kiekvienai spalvai buvo sukurtas kodas, sudarytas iš linijų ar štrichų.

Pagrindinės spalvos – Metalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metalų heraldikoje yra du: auksas ir sidabras. Kai neįmanoma šių metalų išreikšti, jie pakeičiami spalvomis. Auksas – geltona spalva, sidabras – balta.

Or[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Metalas – Auksas.
Heraldinis pavadinimas – Or.
Šrafiravimas – rastras iš taškų.

Sidabras/Balta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Metalas – Sidabras.
Heraldinis pavadinimas – Argent.
Šrafiravimas – tuščias laukas.

Pagrindinės spalvos – Emaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinių spalvų (emalių) heraldikoje yra penkios:

Gules[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Raudona.
Heraldinis pavadinimas – Gules.
Šrafiravimas – vertikalios linijos.
Buvo išgaunama maišant geležies raudonąjį (suriką) ir cinabaritą (gyvsidabrio sulfatas).

Azure[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Mėlyna.
Heraldinis pavadinimas – Azure.
Šrafiravimas – horizontalios linijos.
Buvo išgaunama maišant kobaltą ir ultramariną.

Vert[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Žalia.
Heraldinis pavadinimas – Vert.
Šrafiravimas – linijos iš dešinės viršaus į kairę apačią (heraldikoje dešinė ir kairė nusakoma žiūrint iš skydo pusės, o ne iš žiūrovo).
Buvo išgaunama maišant chromą ir žoles.

Purpure[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Violetinė.
Heraldinis pavadinimas – Purpure.
Šrafiravimas – linijos iš kairės viršaus į dešinę apačią.
Buvo išgaunama maišant karminą ir rausvąjį laką. Ši tinktūra buvo naudojama retai.

Sable[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Juoda.
Heraldinis pavadinimas – Sable.
Šrafiravimas – susikertančios vertikalios ir horizontalios linijos.
Buvo išgaunama deginto dramblio kaulo. Prancūziškas sable pavadinimas siejamas su sabalo kailiu. Paplito rytuose per Kryžiaus karus ir atkeliavęs į Europą.

Vėliau pridėtos spalvos – Stains (beicai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Europos (daugiausia Anglijos) heraldikoje yra ir keletas gan retai sutinkamų tinktūrų, kurios buvo pradėtos naudoti apie 1600 metus – Tenne, Murrey ir Sanguine. Yra nesutarimų ir jų grafiniame (šrafiravimas) vaizdavime.

Tenné[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Rausvai - ruda.
Heraldinis pavadinimas – Tenné.
Šrafiravimas – vertikalios linijos susikerta su iš dešinės viršaus į kairę apačią einančiomis linijomis.

Murrey[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Raudonai purpurinė.
Heraldinis pavadinimas – Murrey.
Šrafiravimas – susikerta linijos einančios iš dešinės viršaus į kairę apačią su iš kairės viršaus į dešinę apačią einančiomis linijomis. Spalva tarp raudonos (Gules) ir purpurinės (Purpure).

Sanguine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Tamsiai raudonos plytos.
Heraldinis pavadinimas – Sanguine.
Šrafiravimas – horizontalios linijos susikerta su iš dešinės viršaus į kairę apačią einančiomis linijomis.

Dar rečiau pasitaikančios arba naujosios spalvos – Orange, Bleu celeste, Brunatre, Cendrée, Carnation.

Orange[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Oranžinė.
Heraldinis pavadinimas – Orange.
Šrafiravimas – vertikalios punktyrinės linijos.

Bleu celeste[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Žydra.
Heraldinis pavadinimas – Bleu celeste.
Šrafiravimas – nėra duomenų.

Brunatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Ruda.
Heraldinis pavadinimas – Brunatre.
Šrafiravimas – nėra duomenų.

Cendrée[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Tamsiai pilka.
Heraldinis pavadinimas – Cendrée.
Šrafiravimas – vertikalios ir horizontalios persipinančios linijos.

Carnation[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Spalva – Rausva, žmogaus odos.
Heraldinis pavadinimas – Carnation.
Šrafiravimas – nėra duomenų.

Šios tinktūros nepriklauso metalams, emalis ar kailiams ir klasifikuojamos kaip atspalviai ar natūralios spalvos. Kai kalbama apie tokių spalvų heraldines figūras, naudojamas natūralios spalvos terminas. (Pvz., Platelių herbas – Šv. Petro figūra. Jo veidas ir plaštakos natūralios spalvos – panaudota Carnation tinktūra). Klasikinėje heraldikoje vengiama naudoti šias tinktūras ir stengiamasi naudoti pagrindines. Pavyzdžiui: elniai ir šunys vaizduojami raudoni (Gules), liūtai – raudoni ar auksiniai (Or), žmogaus figūra – sidabrinė (Argent) ar raudona.

Herbo aprašymuose tinktūra turi tikslų savo pavadinimą, nepriklausomai nuo spalvos atspalvio. Apie atspalvius heraldikoje neaprašome, nes sutarta, jog atspalvius sunku reglamentuoti.

Kailiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra du pagrindiniai: šermuonėlio ir voverės. Atsirado iš tradicijos skydus apsiūti skydus žvėrelių kailiais. Labiausiai paplitę yra šermuonėlio (Ermine) ir voverės (Vair) kailiai, Anglijoje sutinkami Potent kailiai. Reti plunksnų kailiai.

Ermine (šermuonėlio kailis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis vaizduojamas kaip sidabriniame (baltame) fone taisyklingai išdėstytos juodos, kryželio formos, apatinėje dalyje platėjančios, uodegėlės.

Pastaba
Ermined argent – pavadinimas priklauso nuo fono spalvos. Jei fonas mėlyna tinktūra, tai pavadinimas bus Azure ermined argent, jei fonas purpurinės spalvos – Purpure ermined argent'

Vair (voverės kailis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar vadinamas mėlynosios voverės kailiu. Mėlynosios voverės kailis nugaroje pilkai melsvas, o pilvo srityje balkšvas. Apsiuvant skydus buvo pakaitomis prisiuvamos šios kailio dalys. Heraldikoje vaizduojamas kaip mėlynų ir baltų šalmų siluetų ornamentas.

Potent (voverės kailis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik Anglijos heraldikoje galima aptikti voverės kailį, kuris sudarytas ne iš šalmo formos siluetų, o iš T raidės formos siluetų.

Damaskavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo skydo lauko (laukų) puošybos būdas.
Greičiausiai atsiradęs po Kryžiaus žygių skydo dekoravimo būdas. Pavadinimas siejamas su Damasko miesto vardu. Labai smulkiu ornamentu papuoštas skydas. Paprastai buvo metalas padengiamas emale ar atvirkščiai. Gilesnės prasmės neturėjo, manoma, kad taip dailininkai norėjo papuošti didesnius skydo plotus.

Gotikos laikotarpiu dažnai sutinkami geometriniais ornamentais puošti skydai, renesanso ir baroko laikotarpiu paplito damaskavimas augaliniais motyvais. Lietuvoje damaskuotų skydų – nedaug. Miestų herbuose tik Kudirkos Naumiesčio herbas (atsirado 1643 m.)