Veižas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Veižas
Veižas Žemaitkiemyje
Veižas Žemaitkiemyje
Ilgis 28,3 km
Baseino plotas 72 km²
Vidutinis debitas 0,75 m³/s
Ištakos Šilutės rajono savivaldybė
Žiotys Rusnė (upė)
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: VeižasVikiteka

Veižas (Veržas) – upė Šilutės rajono teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.

Prasideda Mediškiemiuose (Katyčių seniūnija), 3 km į pietryčius nuo Katyčių miestelio, ir reguliuota vaga teka į pietus. Ties Ulozais iš kairės įtekėjus dviem bevardžiams reguliuotiems upeliams (V-5 ir V-7), pasuka į pietvakarius ir pasiekusi Stubrių gyvenvietę nukrypsta į šiaurės vakarus, o nuo Šliaunių teka į pietvakarius pro Usėnus, Žemaitkiemį ir ties Šilininkais įteka į Nemuno atšaką Rusnę (iki Nemuno žiočių 32,8 km). Žemupys dar vadinamas Senute. Upės pradžia iki Stubrių ir nuo Žemaitkiemio iki žiočių yra reguliuota. Į Veižą įteka apie 14 bevardžių upelių, iš kurių 6 įrašyti į Lietuvos Respublikos upių klasifikatorių.

Bendras Veižo upės plotas 17,6 ha, vid. nuolydis 188 cm/km. Daugiau kaip 10 gelžbetoninių tiltų. Sovietiniais laikais prie Veižo žiočių įrengta vandens siurblinė, pumpuojanti vandenį iš Veižo polderio.

Intakai:

  • kairieji – V-1 (atstumas nuo žiočių 0,6 km), V-3 (6,8), V-5 (22,2), V-7 (22,6).
  • dešinieji – V-2 (0,8), V-4 (18).

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pirminė upėvardžio lytis Veržas (tą rodytų ir vietovardis Veržininkai). Tokiu atveju pavadinimą galima kildinti nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“).[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.