Rusijos teatro meno institutas
| Rusijos teatro meno institutas | |
 | |
| Įkurtas | 1878 m. rugsėjo 22 d. |
|---|---|
| Rektorius | Grigorijus Zaslavskis |
| Vieta | Mali Kislovski 6, Maskva, Rusija |
| Svetainė | http://www.gitis.net |
Rusijos teatro meno institutas – GITIS (rus. Российский институт театрального искусства — ГИТИС) – didžiausia ir seniausia Rusijos teatrinio meno mokykla, įsikūrusi Maskvoje.
Institute dėstomos įvairios teatro meno profesijos (vaidyba, baletas ir k.t.). Suteikiamas tradicinis universitetinis išsilavinimas menų bei humanitarinėse srityse. Studijuoja apie 1500 studentų iš įvairių šalių.[1]
Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1878 m. rugsėjo 22 d. įkurta kaip Šestakovskio muzikos mokykla.
- 1883 m. reorganizuota kaip Maskvos filharmoninės draugijos muzikos ir dramos mokykla.
- 1886 m. įgijo konservatorijos statusą.
- 1934–1991 m. vadinta A. Lunačiarskio valstybiniu teatro meno institutu (GITIS).[2][3][4][5]
Įtaka Lietuvos teatrui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Lietuvos tarybinę okupaciją tuometinis A. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas parengė nemažai Lietuvos teatro režisierių ir aktorių, vėliau tapusių pedagogais.
Institute studijavo[6]:
- Cezaris Graužinis (kurso vadovas Andrejus Gončiarovas)
- Dalia Tamulevičiūtė
- Eimuntas Nekrošius
- Gytis Padegimas
- Henrikas Vancevičius (kurso vadovas Andrejus Gončiarovas)
- Jonas Jurašas
- Povilas Gaidys
- Rimas Tuminas
- Vladas Limantas
- Vytautas Čibiras
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Russian Ballet Camp GITIS Overview“ (rusų). russianballetcamp. Suarchyvuotas originalas 23 sausio 2010. Nuoroda tikrinta 9 spalio 2009.
- ↑ „Šostakovskis“, The New International Encyclopædia, antras leidimas, XXI tomas, p. 49. Niujorkas: Dodd, Mead and Company (1916).
- ↑ Taylor, Philip S. (2007). Anton Rubinstein: A Life in Music, p. 201. Bloomington, Indiana: Indiana University Press. ISBN 978-0-253-34871-5.
- ↑ Ėfros, Anatoliĭ; Thomas, James, vertėjas (2006). The Joy of Rehearsal: Reflections on interpretation and Practice, p. 209. New York: Peter Lang. ISBN 978-0-8204-6338-4.
- ↑ Hartnoll, Phyllis (1983). The Oxford Companion to the Theatre, p. 742. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-211546-1. Snippet view Google Books projekte.
- ↑ Lietuvos teatro istorija. Faktus galima išmesti iš knygos, bet ne iš istorijos
|
Šis straipsnis apie teatrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |