Rudasis ibis
| Plegadis falcinellus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudasis ibis (Plegadis falcinellus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Plegadis falcinellus Linnaeus, 1766 |
Rudasis ibis (Plegadis falcinellus) – ibisinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rudasis ibis yra mažesnis už pilkąjį garnį. Patinas tamsiai rausvai rudas, metalo blizgesio. Sparnai ryškesnės žalsvos spalvos, purpurinio blizgesio. Kūno apačia raudonai ruda. Snapas lyg dalgis nulinkęs žemyn, rusvas. Kojos rusvos. Rainelė rausvai ruda. Patelė panaši į patiną, tik jos apdaras rudesnis. Jauniklių kaklas pilkai rudas, kartais – su baltais taškučiais. Trumpesnis snapas.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]_at_Lake_Woodruff_-_Flickr_-_Andrea_Westmoreland.jpg)
Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitęs nuo Balkanų pusiasalio iki Mianmaro. Šiaurėje arealas siekia Vengriją, Dunojaus, Volgos deltą, Aralo jūrą, pietinę Himalajų papėdę. Į pietus paplitęs iki Indostano pusiasalio, Irano, Mažosios Azijos. Taip pat gyvena Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje.
Žiemoja Karibų jūros salose, Afrikoje, Viduržemio jūros pakrantėse.
Lietuvoje matytas tik kelis kartus.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena atvirose pelkėse, gausiai apaugusiose vandens augalija, upių pakrantėse, ežerų bei jūrų įlankose. Maitinasi įvairiuose vandens telkiniuose, tačiau ten turi būti dvi būtinos sąlygos – atviras kraštovaizdis ir plačios seklumos. Aktyvus dieną. Maistą renka dumblėtose seklumose. Baikštus ir tylus paukštis, laikosi būreliuose. Peri kolonijomis su kitais garniais, naktikovais, girnovėmis, kormoranais. Rečiau – ir atskiromis kolonijomis.
Lizdą suka abu poros nariai sunkiai prieinamose vietose tarp pernykščių nendrių, tarp krūmų. Neretai užima senus garnių lizdus. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, perimi abiejų paukščių apie 22 dienas. Patinas neša maistą, o patelė maitina jauniklius maždaug mėnesį. Palikę lizdą, vieni jaunikliai laikosi su suaugusiais, o kiti pasklinda po kitus regionus.
Minta vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, kirmėlėmis, moliuskais, varliagyviais, mailiumi, augalų šaknimis. Mityba kinta priklausomai nuo sezono. Kai pasirodo daugiau buožgalvių, skėrių, rudasis ibis tuojau ima jais maitintis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.