Renault FT

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Renault FT
FT 17.jpg
Tipas Lengvasis tankas
Kilmės šalis Prancūzija
Tarnavimas
Naudotas 1917–49 m.
Naudoja
Naudojo Afganistanas, Belgija, Brazilija, Čekoslovakija, Estija, Filipinų sandrauga, Iranas, Italijos karalystė, Ispanija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Jugoslavijos karalystė, Kinijos Respublika, Lenkija, Lietuva, Mandžiūrija, nacistinė Vokietija, Olandija, Prancūzija, Suomija, Rumunija, Rusijos baltųjų judėjimas, Tarybų Sąjunga, Turkija, Švedija, Šveicarija.
Karai I-asis pasaulinis karas, II-asis pasaulinis karas, Antrasis Maroko karas, Estijos nepriklausomybės karas, Ispanijos pilietinis karas, Kinijos pilietinis karas, Lenkijos–sovietų karas, Rusijos pilietinis karas, Žiemos karas.
Gamyba
Dizainas Luis Renault
Projektuotas 1916 m.
Gamintojas Renault
Kaina
Gaminama {{{Gaminama}}}
Variantai
Pagaminta 4000+
Specifikacijos
Svoris 6,5 tonos
Ilgis 5 m
Plotis 1,74 m
Aukštis 2,14 m
Įgula 2
Šarvai 8–22 mm
Pirminė ginkluotė 37 mm patranka patranka arba 8 mm kulkosvaidis
Antrinė ginkluotė
Variklis 4,5l benzininis 4 cilindrų vandeniu aušinamas Renault variklis.
Galios/Svorio santykis 5 AG/t
Transmisija Nesinchroninė pavarų dėžė su 4 bėgiais pirmyn ir 1 atgal. Pagrindinė sankaba ir dvi pagalbinės (vikšrų vairavimui)
Važiuoklė
Kuro talpa 95l
Veikimo nuotolis 60 km
Greitis

Renault FT prancūzų lengvasis tankas, neretai dar žinomas kaip „FT-17“ arba „FT17“, gamintas Pirmojo pasaulinio karo metu. Dėka 360 laipsnių kampu besisukiojančio atakos bokštelio, kuriame buvo laikoma amunicija, taip pat panaudoto naujoviško tanko vidaus planavimo įkurdinant įgulą mašinos priekyje, o variklį gale, jis – laikomas pirmuoju moderniu tanku. Visi šie elementai tapo pagrindu ir vėlesniems tankams iki pat šių dienų.

Tanko sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1916 m. žymus Prancūzijos pulkininkas Jean Baptiste Eugène Estienne, tuomet vadovavęs artilerijos pulkui, žavėjosi modernia ginkluote, atvykęs pas Luis Renault pabandė įkalbėti jį gaminti tanką iš Holto traktoriaus, pastarąjį apginklavus ir uždėjus šarvus. Renault nesutiko imtis pulkininko idėjos, bet sutiko suprojektuoti tanką.

Luis Renault savo pavaldiniams nubrėžė naujo gaminio parametrus: ne daugiau kaip 7 tonos svorio, galimybė įveikti tranšėjas, variklis kuo ilgiau turi neprarasti galios.

Įgulos išsidėstymas tanke
Tanko schema

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per 1918 m. Prancūzijoje, netoli Paryžiaus esančioje Renault gamykloje, buvo pagaminta per 3000 įvairių modifikacijų FT lengvųjų tankų. Dar 950 tankų buvo pagaminta JAV pagal prancūzišką licenziją M1917.

Iš viso pagaminta 1000 vnt. moteriškų tankų, 1850 vnt. vyriškų tankų, 970 vnt. turinčių įmontuotas haubicas, apie 200 vnt. TSF tankų su radijo ryšio įranga[1].

Bokštelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis variantas buvo plieninis cilindro formos bokštelis, turintis angą ginklui arba su įmontuotu 8 mm Hotchkiss kulkosvaidžiu. Tačiau kariuomenės noru pabandžius apginkluoti tanką 37 mm Puteaux patranka, Renault susidūrė su vietos jam įmontuoti trūkumu. Išeitį pasiūlė Berliet kompanija, jos pasiūlytas variantas buvo keturkampis bokštelis iš sukniedytų plieno lakštų. Toks bokštelis lengviau ir greičiau pagaminamas, be to turėjo daugiau vietos viduje galimai diegti ginkluotei. Prancūzai šį patobulinimą praminė „Omnibus“ bokšteliu. Jame lengvai tilpo 37 mm patranka. Dar vieną šio elemento patobulinimą pasiūlė Paul Girot, jo pasiūlymas buvo „Omnibus“ tipo bokštelį užkelti ant guolių sistemos, tada jis lengviau sukosi ir buvo galima greičiau pasukti į reikiamą pusę, sustabdant jį rankiniu stabdžiu. Daugiausiai tankų pagaminta su šiuo variantu.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. gegužės 31 d. pirmą kartą Renault FT sudalyvavo kovoje prie Retzo miško vykstant antrajam Marne mūšiui. 30 tankų sėkmingai pralaužė Vokietijos pėstininkų įtvirtinimus.

Pasibaigus I-ajam pasauliniam karui, Prancūzija ėmė eksportuoti šiuo tankus į kitas valstybes, taip sudalyvavo Antrajame Maroko kare, Estijos nepriklausomybės kovose, Ispanijos pilietiniame kare, Kinijos pilietiniame kare, Lenkijos–sovietų kare, Rusijos pilietiniame kare, Žiemos kare.

Teoriškai pasenusius tankus naudota ir II-ojo pasaulinio karo metu. 1940 m. Prancūzija dar turėjo 8 batalionus, apginkluotus 63 FT tankais. Vermachtui užėmus Prancūziją, iš viso vokiečiai perėmė net 1704 FT tankus. Apie 650 jų panaudota patruliuoti užimtoje Europoje.

1944 m. tankai naudoti Paryžiaus gatvių kovose.

Raudonoji armija niekada nepirko šių tankų, tačiau pagal licenziją juos gaminosi „Baltųjų“ pajėgos. 1920 m. komunistams užėmus „Krasnij Sormov“ gamyklą, bandyta gamintis. Per 1920–1922 m. buvo pagaminta 15 „rusiškų reno“, tačiau dėl įvairių techninių gedimų jie niekados nepanaudoti mūšyje.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Char canon: tankas su 37 mm Puteaux SA18 patranka. imperatoriškąjam
  • Char mitrailleuse: FT modelis su 8 mm Hotchkiss M1914 kulkosvaidžiu.
  • FT 75 BS: savaeigė versija, ginkluota trumpavamzde Blockhaus Schneider 75 mm haubica.
  • TSF: vado tankas. „TSF“ – prancūziško išsireiškimo télégraphie sans fil („belaidis“) trumpinys. Tankas neginkluotas, jame tilpo 3 žmonės.
  • FT modifié 31: atnaujintas tankas su 7.5 mm Reibel kulkosvaidžiu. Ši modifikacija pradėta gaminti 1931 m.
  • FT-Ko: 13 tankų modifikacija, skirta Imperatoriškajai Japonijos armijai 1919 m., ginkluoti 37 mm Puteaux SA18 patrankomis arba su kulkosvaidžiu
  • M1917 – pagal licenziją JAV gaminti FT tankai.
  • Russkiy Reno: pirmasis pagamintas Sovietų Sąjungos tankas, FT tanko kopija.
  • Renault FT CWS: lenkiška FT tanko versija. „CWS“ – Centralne Warsztaty Samochodowe (Centrinė sunkvežimių gamykla)
  • Renault M26/27: versija su Kégresse guminiais vikšrais bei kitokia važiuokle. Naudojo Jugoslavija ir Lenkija.
  • Fiat 3000: pagal FT gamintas itališkas lengvasis tankas
  • T-18: pagal FT versiją gamintas Sovietų Sąjungos lengvasis tankas.
  • Lenkiškas dujų atakos tankas: pagamintas tik vienas egzempliorius 1926 m. Turėjo sudvigubintas išorines dujų talpas, skirtas paleisti dūmų užsklandai ar cheminiam ginklui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]