Raudonieji urvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 44°51′58.52″ š. pl. 34°20′54.36″ r. ilg. / 44.8662556°š. pl. 34.3484333°r. ilg. / 44.8662556; 34.3484333

Įėjimas į urvus.

Raudonieji urvai arba Kizil-Koba (ukr. Червоні печери, Кизил-Коба, krym. Qızıl Qoba, Къызыл Къоба) – kelių urvų sistema Krymo kalnuose Dolgorukovskio plynaukštė 3 km nuo kaimelio Perevalnoje Simferopolio rajone.

Kizil-Koba – didžiausias Krymo urvas. Bendras ištirtų urvų ilgis šiuo metu yra apie 25 km, plotas – 64000 km², tūris – 270000 m³, aukščių skirtumas – 275 m. Atskirų salių ilgis – apie 70-80 m, aukštis – iki 145 m (Mėlynojo lašo salė). Lankytojams atviroje urvo pradžioje (apie 500 m) temperatūra ištisus metus būna + 10-13 °C. Apatinių aukštų vidutinė temperatūra 8,1-9,0 °C. Sistemą sudaro keletas urvų, suformuojančių požeminį šešių aukštų labirintą, todėl į apatinius Raudonų urvų aukštus lankytojai įleidžiami tik su gidais.

Pirmu urvo aukštu teka požeminė upė Kizilkobinka. Urvuose nemažai ežerų, krioklių, sifonų. Čia yra ir vienas didžiausių stalaktitų Europoje – jo ilgis siekia 8 m, amžius – apie 8000 metų.

Urvus suformavo Kizilkobinkos upė, kuri, ištekėdama iš urvo, krenta žemyn, sudarydama Su-Učchano krioklį.

Kizil-Koba žinomas ir kaip archeologijos paminklas. Jame prieš 2,5 tūkst. metų gyveno žmonės, kuriuos mokslininkai priskiria vadinamajai kizilkobiečių kultūrai (tikėtiniems kimeriečių protėviams).

1989 m. urve buvo įrengtas ekskursinis 500 metrų ilgio maršrutas. Šiuo metu urvą tyrinėja Ukrainos speleologų asociacijos ir Rusijos geografų draugijos nariai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka