Raistiniškių sentikių cerkvė
55°40′50″š. pl. 26°04′24″r. ilg. / 55.68048°š. pl. 26.073465°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Райстинишкский Свято-Покровский храм |
| Savivaldybė | Zarasų rajonas |
| Gyvenvietė | Raistiniškės |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | XIX a. vid. |
Raistiniškių sentikių cerkvė – veikiantys rusų stačiatikių (sentikių) maldos namai Zarasų rajone, Degučių seniūnijoje, Raistiniškių kaimo pakraštyje, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Degučių, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (yra nuoroda „Raistiniškės 1 km“).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raistiniškėse sentikių bendruomenė įsikūrė 1855 m., po to, kai 1840 m. buvo uždaryta Degučių cerkvė. Literatūroje yra minima, kad Raistiniškėse medinė cerkvė pastatyta caro laikais ir kaime gyvena vien sentikiai. Bendruomenės atstovai 1906 m. dalyvavo Šiaurės Vakarų krašto sentikių suvažiavime Vilniuje.
Po 1918 m. Lietuvos vyriausybė skyrė miško medžiagos už 1500 litų maldyklos atstatymui. 1937 m. Raistiniškių bendruomenėje buvo beveik 1600 sentikių. Iki šimto jų vaikų mokėsi lietuvių kalba, todėl 1939 m. bendruomenės taryba kreipėsi į valdžią su prašymu atidaryti pradžios mokyklą su dėstomąja rusų kalba. Bendruomenė stengėsi mokyti vaikus bažnytinės slavų kalbos rašto, atidarydama trumpalaikius rengimo kursus.
Per Antrąjį pasaulinį karą Raistiniškių sentikiai patyrė daug nuostolių: vieni žuvo fronte, kiti buvo išvežti į priverstinius darbus Vokietijoje ar represuoti. Be to, jų vos neištiko Chatynės ir Pirčiupio kankinių tragedija. Žmonės buvo suvaryti ir uždaryti cerkvėje, kur juos grasino sudeginti gyvus už neva nušautą vokiečių kareivį. Tačiau juos išgelbėjo rusų belaisviai, prisiėmę kaltę sau.
1949 m. Raistiniškių bendruomenė Zarasų apylinkėse buvo didžiausia – turėjo iki 1800 narių. Tačiau vėliau ji neatlaikė masinio kaimo gyventojų kėlimosi į miestus, valdžios draudimų, todėl bendruomenė pradėjo negrįžtamai mažėti. Nuo 1990–jų maldykla dažnai stovėjo uždaryta, bendruomenė sunyko.
Raistiniškių atgimimo pradžia siejama su čia gimusia bendruomenės pirmininke Olga Kasakovskaja [1] kartu su Ala ir Genadijumi Usačiovais. Jie atkreipė kaimo gyventojų dėmesį pradėdami nuo apleistos teritorijos tvarkymo, pakrypusios šventoriaus tvoros atstatymo, todėl į darbus kibo ir kiti sentikiai. Neliko nuošalyje Degučių seniūnas Jonas Šileikis, skyręs darbams žmonių bei lėšų nupirkti dažams. Taip buvo iškirsti cerkvę stelbę medžiai ir krūmai, pakeista tvora. Vietos gyventojai taip pat prisidėjo aukodami savo lėšas šventovės tvarkymui: pakeisti langus, duris, nudažyti sienas, atkurti vidinių patalpų puošybą. Beliko tikėtis pagalbos iš savivaldybės pakeisti kiaurą stogą.
2015 m. pirmąją Velykų dieną Raistiniškėse po ilgos pertraukos įvyko sentikių pamaldos, kuriose šventikas Antonijus Lesnikovas palaimino atkurtus maldos namus. Šio įvykio proga Zarasų sentikių bendruomenė į atgimusią šventovę sugrąžino didelį kryžių, per stebuklą išlikusį XX a. pabaigoje plėšiant maldos namus, taip pat padovanojo stebukladario Nikolajaus ikoną. Šeimyninę relikviją – didelę ikoną – padovanojo Zarasuose gyvenanti Varvara Novatorova. Tai buvo jos giminaičių valia tam atvejui, jei šventovė bus prikelta naujam gyvenimui.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raistiniškių cerkvės formos nesudėtingos, artimos lietuvių etninei architektūrai. Pastatas suręstas iš sienojų, dengtas dvišlaičiu skardos stogu. Sienos skaidomos vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltos lentomis horizontaliai. Pastato planas simetriškas, stačiakampis, su nedideliu prieangiu. Statinio erdvė išilgai daloma į atskiras dvi dalis, skirtas vyrams ir moterims (iš prienavio į jas veda dvejos durys).
Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu uždaru dvišlaičiu prieangiu ir bokštu. Virš cerkvės iškilęs bokštas yra vieno tarpsnio, uždėtas ant trapecijos formos frontono. Jį skaido du langai, o bokšto viršuje apvadais suformuotas iliuzinis langas. Šoniniai fasadai – su stačiakampiais langais. Langų apvadai su pailgintais šonais ir tiesiomis viršutinėmis prikaltėmis – sandrikų imitacija. Galinis rytų fasadas aklinas.
Viduje salės lubos lygios, tik virš presbiterijos suformuotas cilindrinis skliautas. Prie rytinės sienos pritvirtintos lentynos, skirtos ikonoms laikyti.
Cerkvės šventorių juosia vertikalių lentų tvora. Ties priekiniu fasadu, nuo gatvės, įrengti trijų angų mediniai vartai. Jie uždari, rėminami stulpeliais ir viršutine lenkta sąrama. Vidurinė anga plati, su dvivėrėmis varčiomis, kurios sudarytos iš vertikalių statinių ir dviejų horizontalių jungčių. Prie vidurinės angos šonų glaudžiasi siauri ir žemi varteliai. Šalia pastatyta skelbimų lenta su pamaldų tvarkaraščiu.
