Eesti Raudtee
Eesti Raudtee (EVR) – didžiausia Estijos geležinkelių bendrovė.
| Eesti Raudtee | ||
|---|---|---|
| ||
| Tipas | Akcinė bendrovė | |
| Valstybė | Estija | |
| Įkurta | 1918 | |
| Įkūrėjas | Estijos Respublika | |
| Būstinė | Talinas | |
| Vadovas | Kaido Simmermann | |
| Rinka | Estijos | |
| Pramonė | Geležinkelių operavimas, krovinių gabenimas | |
| Darbuotojų | 2674 (2004 m.) | |
| Svetainė | www.evr.ee | |
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmas traukinys Estijos geležinkeliais pajudėjo 1870 m. Lapkričio 5 d., kai buvo atidarytas judėjimas linijoje Paldiskis-Talinas-Narva-Gatčina. Tais pačiais metais šis ruožas buvo sujungtas su Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu. 1877 metais iš Tapa išvyko pirmas traukinys į Tartų, o jau 1887 metai buvo įmanoma pratęsti savo kelionę iki Valgos, kur geležinkeliai jungdavosi su Rygos-Pskovo linija. 1896 metais buvo pastatytas pirmas siauros vežės (750 mm) geležinkelis nuo Valgos iki Piarnu, o sekančias metai buvo atidrytas Mõisaküla – Viljandi ruožas, o iš tenais geležinkeliai tęsėsi per Paide į Talino uostą. Nuolatinis judėjimas tarp šių miestų prasidėjo nuo 1901 metų.
Savarankiška bendrovė (EVR) buvo paskelbta 1918 metais. 1931 metais buvo pastatytas plačios vežės geležinkelis Tartu-Petseri. 1940 metais Estijos Geležinkeliai buvo pajungti į TSRS geležinkelių tinklą. Tais metai Estijos Geležinkeliams priklausančių kelių ilgis sudarė 1447 km, iš jų 772 km buvo plačios vežės ir 675 – siauros vežės geležinkeliai.
Valstybinė akcinė bendrovė „Eesti Raudtee“ (Estijos Geležinkeliai) buvo įregistruota 1992 m. Sausio 1 d. šalies geležinkelių operatoriumi. Tais pačais metais buvo atstatyta narystė Tarptautinėje Geležinkelių Sąjungoje (UIC), EVR įstojo į OSŽD. 2001 m. Rugpjūčio 31 d. po privatizacijos procedūros pabaigos 66 % bendrovės turto buvo parduota firma Baltic Rail Services (BRS). 2007 metų Sausio 9 d. buvo baigtas geležinkelių nacionalizacijos procesas, EVR buvo išpirkta atgal į valstybės nuosavybę.
Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Keliai ir statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendrovei priklauso 691 km plačios vežės kelių, iš kurių 132 km – elektrifikuota.
Riedmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendrovei priklauso:
- 26 ČME3 manevriniai lokomotyvai
- 4 2TE116 lokomotyvai
- 56 GE C36-7i lokomotyvai
- 19 GE C30-7Ai lokomotyvų
Be to EVR naudoja kelias geležinkelio priežiūros ir smulkaus remonto mašinas, drezinas DGKu ir t. t.
GE30 lokomotyvas
Tapa geležinkelio stotis
Traukinys Talinas-Tartu
Struktūra ir valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukščiausiu bendrovės organu laikomas Bendras Susirinkimas, kuriam pavaldi Bendrovės Taryba. EVR Valdybos pirmininkas (nuo 2007 m. Sausio 12 d. – Kaido Simmermann) ir Vidaus Audito skyrius yra pavaldus tik Tarybai.
Valdybos pirmininkas dirba su 3 Valdybos nariais, atsakingais už Teisinius klausimus, Finansus ir Rinkotyrą. Tiesiogiai Valdybos pirmininkui yra pavaldus 6 departamentų direktoriai – Infrastruktūros valdymo, Transporto, Personalo valdymo, Infotechnologijų, Riedmenų priežiūros, Apsaugos ir Eismo saugumo.
Riedmenų priežiūros departamentui pavaldūs ir Tapa Depai.
