Pereiti prie turinio

Pusiaužiemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pusiaužiemis
Dar vadinamaKirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis
Kas švenčiaLietuviai
RūšisLietuvių šventė
Datasausio 25 d.

Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis)[1]sausio 25 d. arba kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

A. J. Greimas manė, kad apie sausio 25 dieną senovės lietuviai šventė Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių.[2]

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

  1. Zina Eklerienė (2017-01-25). „Pusiaužiemis“. Marijampolės savivaldybė. Nuoroda tikrinta 2025-09-15.
  2. „Pusiaužiemis - Romuva“. Romuva. Nuoroda tikrinta 2025-09-15.
Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Tradicinės lietuvių šventės
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės