Pereiti prie turinio

Puntukas

Koordinatės: 55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Puntuko akmuo)

55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861

Puntukas

Puntuko akmuo, taip pat Dvaronių akmuo[1] – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, Dvaronių kaime, netoli Šventosios.[2] Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.

Šalia Puntuko įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas.[2] Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje Šventosios upės pusėje, yra akmuo Puntuko brolis ir Karalienės liūnas.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pùntukas
Kilmininkas: Pùntuko
Naudininkas: Pùntukui
Galininkas: Pùntuką
Įnagininkas: Pùntuku
Vietininkas: Pùntuke
Puntukas su S. Dariaus ir S. Girėno bareljefais (skulptorius Bronius Pundzius, 1943 m.)

Puntukas yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. Pagal 2021 m. Lietuvos geologijos tarnybos informaciją akmens masė yra 446 tonos[3], nors VLE nurodo 400,[2] o daugelis kitų šaltinių – 265.[4][5] [6] Pagal petrologinę sudėtį Puntukas – pilkai rausvos spalvos amfibolinis biotitinis granitas (jame esama feldšpatų, kvarco, raginukės, biotito ir kitų mineralų kristalų); pagal struktūrą – rapakivis.[2]

Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Antrojo pasaulinio karo metu lakūnų reljefinių portretų kaldinimą Puntuko akmenyje organizavo Tomas Zauka, šiems darbams atlikti 1942–1943 m. surinkęs aukas.[7] Bareljefus ir žodžius 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų slapta iškalė skulptorius Bronius Pundzius su pagalbininkais, 10-ųjų skrydžio metinių proga.

Akmuo nuo pagonybės laikų buvęs religinių apeigų vieta.[5]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 15–24 tūkstančių metų pleistoceno laikotarpiu iš Suomijos ir Rusijos pasienyje esančio Vyborgo rapakivio masyvo.[2]

Pavadinimo kilmė ir padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios,
Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios

Puntuko vardo kilmė kartais siejama su žodžiu pusti (tapti neįprastai dideliu). Buožgalviai liaudies kartais vadinami „puntagalviais“.[9]

Pagal kitus aiškinimums, „Puntukas“ – tai žmogaus vardas. Viename iš padavimų pasakojama, kad Puntukas buvęs vyriausiojo kunigo ar bajoro, aukojusio ant akmens aukas, vardas.[2] Pagal kitą padavimą, akmuo pavadintas karžygio Puntuko vardu, kuris čia galbūt sudegintas.[5]

Žinomame mite pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį Anykščių bažnyčiai nugriauti,[5][10][4] o pragydus gaidžiams, jį pametęs.

Netoli Anykščių taip pat yra buvęs Puntuko kaimas.[5]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 1891 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Puntukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-29.
  3. Kiek sveria didžiausi Lietuvos rieduliai. vstt.lrv.lt Archyvuota kopija 2021-10-30 iš Wayback Machine projekto.
  4. 4,0 4,1 Markus Polag, Franz Rappel. Litauen & Kurische Nehrung. [1]
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Klausiate – atsakome. Iš kur kilęs Puntuko akmens pavadinimas?. lrt.lt
  6. Puntuko akmuo. infoanyksciai.lt
  7. Legendinių lakūnų bareljefai buvo kalami slapta kauno.diena.lt
  8. Baranauskas, Antanas (1869). „Anykščių šilelis“. Lithuanian Classic Literature Anthology. Institute of Scientific Society. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
  9. Iš kur kilęs Puntuko akmens pavadinimas? klaipeda.diena.lt
  10. Puntuko akmuo straipsniai.org