Barstyčių akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°11′26″š. pl. 21°53′48″r. ilg. / 56.1906035°š. pl. 21.8965819°r. ilg. / 56.1906035; 21.8965819

Barstyčių akmuo

Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. melioratoriai, vadovaujami Petro Grigaičio, kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo yra netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu laikytą Puntuką.

Spėjama, kad akmenį ledynai atnešė nuo Švedijos.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barstyčių akmuo yra 13,4 m ilgio, 7,5 m pločio ir 3,6 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų.

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]