Pryšmančių Laumės kūlis
| Pryšmančių Laumės kūlis | |||
|---|---|---|---|
  Pryšmančių Laumės kūlis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 194 m² | ||
| Žvalgytas | 1959, 1982, 1985, 1992, 2011 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5257 / M255, AR539 / | ||
Pryšmančių akmuo, vadinamas Laumės kūliu (regioninio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5257, senas registro kodas – M255, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR539) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 0,67 km į pietus nuo kelio 2317 Vydmantai–Kretinga , Tenžės dešiniajame krante.
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Riedulys natūralus, rausvo stambiagrūdžio granito, netaisyklingo trikampio kūgio pavidalo, apie 2,6 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 1,3 m storio ir 0,8–1,85 m aukščio virš žemės paviršiaus. Priekinė plokštuma (nuo Tenžės pusės) apkerpėjusi, aptrupėjusi ir suskeldėjusi, grioveliai kiek primena didelį ženklą „#“. Į pietus nuo akmens šlaite įkastas betoninis stovas su seno pavyzdžio archeologinio paminklo anotaciniu ženklu.
Teritorijos plotas – 194 m².
0,32 km į šiaurės vakarus yra Pryšmančių III kapinynas, 0,54 km ta pačia kryptimi Pryšmančių II kapinynas, 0,69 km į pietvakarius – Pryšmančių I kapinynas, 0,85 km ta pačia kryptimi – Pryšmančių senovės gyvenvietė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmuo vadinamas žem. Laumės kūliu (liet. Laumės akmeniu). Guli kaimo žemių vakariniame pakraštyje, Tenžės upės slėnio dešiniajame šlaite, prie Žydo gerklės pievos.[1] Pasakojama, kad seniau čia ateidavusios laumės, kurios ant akmens skalbinius skalbdavo. Viena laumė nepatikusi dievui Perkūnui, todėl jis į ją kelis kartus trenkęs, paleidęs žaibus, tačiau pataikęs tik į akmenį. Todėl akmuo suskeldėjo ir ištrupėjo. Naktimis Pryšmančių gyventojai bijodavo eiti pro Laumės kūlį, nes šalia jo vaidendavosi, klaidino.
1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – MMT (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas),1984 m. – Julius Kanarskas,[2] 1992 ir 2012 m. – KPC (1992 m. ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas,[3] 2011 m. – Arūnas Strazdas[4]).
Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR539),[5] 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,[6] 2003 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąraše (M255), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuriam 2012 m. suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.[7]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Tarasenka. Pėdos akmenyje. – Vilnius, 1958. – P. 71
- Juozas Mickevičius. Ypatingieji akmenys. – Stalinietis – 1958 m. spalio 8 d.
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. – Vilnius, 1990. – P. 58
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 93.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 25. – P. 160[neveikianti nuoroda]
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono akmenys, 1989 m. – P. 47–48
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 40–41
- ↑ Arūnas Strazdas. Informacija apie Pryšmančių akmenį, vad. Laumės kūliu – M255 (Pryšmančių k., Kretingos sen., Kretingos r.), 2011 m. – Kultūros paveldo centro Duomenų skyrius
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138, eil. Nr. 539
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993
- ↑ Kultūros vertybių registras: Pryšmančių akmuo, vad. Laumės kūliu, Kretingos r. sav., Pryšmančių k. (Kretingos sen.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kultūros vertybių registras
- Julius Kanarskas. Pryšmančiai. Kretingos parapijos kaimai