Revuona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Revuona
Vaizdas į upelį nuo Dariaus ir Girėno g.
Vaizdas į upelį nuo Dariaus ir Girėno g.
Ilgis 5,8 km
Baseino plotas 16,3 km²
Ištakos Prienų šilas
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka RevuonaVikiteka

Revuona – upelis Prienų rajone; Nemuno kairysis intakas. Ilgis 5,8 km. Upelis išteka iš Ežerėlių pelkių Prienų šile, prie kelio Vilnius – Marijampolė (E28, A16) 3 km nuo Prienų tilto per Nemuną. Upelio ištakos yra 110 m virš jūros lygio esančioje aukštumoje. Pirmus 2 km upelis teka į šiaurę, po to suka į rytus. Dar už 2 km. Revuona yra užtvenkta ties senąja Prienų siuvykla. Už jos upelis teka per Prienų miestą, paskutinius kelis šimtus metrų nukreipiamas į vamzdyną, įrengtą po žeme. Vamzdynas baigiasi apie šimtą metrų prie upelio žiočių ties Nemunu, kur tebėra keli tvenkiniai, skirti anksčiau veikusiems senajam Prienų malūnui (1901–1956 m.) ir Revuonos viešbučiui (1984–1995 m.). Revuonos upelio žiotys yra Prienų miesto teritorijoje, 100 m iki tilto per Nemuną, buvusiame Prienų dvare.

Upelis svarbesnių intakų neturi. Per Prienų miesto teritoriją tekanti upelio dalis yra numelioruota ir apribota 10 – 20 m pločio hidroinžinerinėmis sankasomis. Į upelį nukreipiami vietinių šaltinių bei drenažo sistemų vandens srautai. Upelyje veisiasi kelios žuvų rūšys, tarp jų upėtakiai, tačiau dėl jo siaurumo Prienų miesto teritorijoje stambesnės žuvys nerandamos.

Devintajame dešimtmetyje neplanuotai užtvenkus Revuonos aukštupį (priežastys nežinomos), susikaupusi vandens masė pratrūko ir sugriovė siuvyklos užtvanką. Didelis vandens srautas per kelias minutes smarkiai nuniokojo keliolika pastatų, jų tarpe ir gyvenamuosius namus, suardė asfaltinę kelio dangą keliose vietose.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upelio pavadinimas kildinamas nuo žodžio revas, ravas („griovys, vaga, įduba“)[1].

Revuonos upelio hidronimas turi didelę įtaką Prienų identitetui. Šiuo vardu pavadinta miesto vidurinė mokykla (buv. II vid. m-la), viena pagrindinių miesto gatvių, buvęs didžiausias miesto viešbutis ir kiti svarbūs objektai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.