Skersabalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Skersabalis
Skersabalio sodybos.JPG

Skersabalis
Koordinatės 54°36′29″š. pl. 23°49′01″r. ilg. / 54.608°š. pl. 23.817°r. ilg. / 54.608; 23.817 (Skersabalis)Koordinatės: 54°36′29″š. pl. 23°49′01″r. ilg. / 54.608°š. pl. 23.817°r. ilg. / 54.608; 23.817 (Skersabalis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų skaičius 56 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Skersãbalis

Skersabalis – kaimas Prienų rajono vakaruose, apie 2 km nuo kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė .

Tai vienas didesnių Naujosios Ūtos seniūnijos kaimų. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse driekiasi Prienų šilo pušynai. Šiaurės vakarų pusėje kaimas ribojasi su Užbalių, šiaurėje – Senaūčio kaimais. Pietryčių ir pietų pusėje kaimas ribojasi su atitinkamai Tartupio ir Žemaitkiemio kaimais.

Skersabalio miške yra kultūros paveldo objektas – Lietuvos partizanų kapai (senosios kaimo kapinaitės). Čia palaidoti 1945–1951 m. žuvusieji Tauro apygardos partizanai (Jonas Ališauskas-Trakėnas, Jonas Butkevičius-Zubras, Jonas Kisielius-Aršusis, Kazys Petkevičius-Kaštonas, Albinas Povilaitis-Karklas, Stasys Vasiliauskas-Bizūnas, Vincas Žioba, vienas nežinomas partizanas).

Kaimo viduryje, šalia Vido Kazlausko sodybos stovi kryžius žuvusio Lietuvos partizano Vinco Bubnio-Bonkos atminimui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo vakarinėje pusėje iki 1962 m. vykusios melioracijos buvo seklus 1,8 m gylio Skersabalio ežeras. Šiuo metu jo vietoje stūkso bebaigiantis apaugti krūmynais pelkynas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
215 175 128 105 76 47 59 56


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleksandras Bendinskas (1920–2015), inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas
  • Antanas Laukaitis (g. 1943), statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras

Šiame kaime gimė ir užaugo kunigai Aldonas ir Algimantas Gudaičiai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais“, I ir II dalys
  • Vytauto Degučio knyga ,,Čia tavo pėdos". Spaustuvė UAB,,Utenos Indra". 2017. (81-85, 171,150 puslapiai).
  • A. Aleknavičienė, J. Palionis. Žmonės ir darbai. Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai, II, 2013.