Tartupis

Koordinatės: 54°35′49″š. pl. 23°50′17″r. ilg. / 54.597°š. pl. 23.838°r. ilg. / 54.597; 23.838 (Tartupis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tartupis
{{#if:270
Tartupis
Tartupis
54°35′49″š. pl. 23°50′17″r. ilg. / 54.597°š. pl. 23.838°r. ilg. / 54.597; 23.838 (Tartupis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų (2021) 40
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Tar̃tupis
Kilmininkas: Tar̃tupio

Tartupis – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 1 km į pietryčius nuo Žemaitkiemio. Veikia biblioteka (nuo 1973 m.).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai trečias pagal didumą Naujosios Ūtos seniūnijos kaimas. Šiaurinėje pusėje kaimą nuo Žemaitkiemio k. skiria senasis Prienai–Marijampolė per Ūtą kelias, rytuose atsiremia į Prienų šilą, ribojasi su Vartų kaimu, pietryčiuose kaimą nuo Balbieriškio seniūnijos skiria dabartinis Prienai–Marijampolė plentas, vakaruose Ūtos giraitė skiria nuo Naujosios Ūtos kaimo.

Per kaimą teka Tartupio ir Aviniškės upeliai. Tartupio upelis, ištekantis iš pašilės ties dabartine Mažiešiaus sodyba, prisijungia prie Dūmės, pašilėje kerta Prienai-Marijampolė plentą ir, susijungusi su Aviniškės upeliu, dar vėliau su Ringiu, vingiuoja Nemuno link. Upelis po melioracijos tekėjo kanalais. Bebrams pastačius užtvankas upelis tapo pelkynais, vietinių žmonių vadinamais „Bebruliškėm“.

Aviniškės upelis išteka iš tarp Užbalių bei Senaūčio kaimų esančių pušynėlių ir Rodžbalės slėniu teka per Žemaitkiemio kaimą ir Tartupio kaimo vakariniu pakraščiu link Balbieršgirės. Iki 1962 metais vykusios melioracijos Aviniškė tekėjo savo senąja vaga. Dabar ji teka kanalais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. 1744 m. įsikūrė Mikališkio ir Tartupio dvarai.

Tartupio kaimo šiauriniame pakraštyje (iki 1962 m. melioracijos) buvo seklus Skersabalio ežeras. Paežerėje buvo keturiasdešimt keturios sodybos. Iš jų žmonės eidavo dirbti į (už dabartinės Černevičiaus sodybos) įsikūrusį Tartupio dvarą. Per I Pasaulinį karą sudegė paežerės sodybos. Savanoriams žemes dalino kitur – ten ir dygo naujos sodybos. Taip atsirado savanorių – Gelčio, Mickaus, Kaminsko sodybos.

Tartupio kaimo Lietuvos partizanai:

  • Mickus Jurgis Žuvo 1945 m. gruodžio 27 d.
  • Milašauskas Alfonsas, Jokūbo iš Tartupio k. sugautas ir nuteistas 25 metams. Negrįžo – miręs 1965 m.
  • Milašauskienė Elena (Ramunė) iš Tartupio k. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės DLK Kęstučio Tėvūnijos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyvė, gim. 1898 m. Dainavos Apygardos vado įsakymu Nr.4, 1951.04.21 atžymėta III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi. 2006 m. gegužės 15 d. Nr. 612 d. respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Elenai Milašauskienei (Ramunei) po mirties suteiktas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius. *Venclovas Antanas iš Tartupio k. 1924–1946.

XX a. tarpukariu įkurta Tartupio mokykla. Sovietmečiu kaimas priklausė Žemaitkiemio kolūkiui.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
50 96 125 114 87 59 65 38 40


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  8. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Išrašas. Lietuvos Ypatingasis Archyvas. F.- I Ap.58 B.44419/181-1)
  • Išrašas iš Angelės Milašauskaitės – Degutienės – (Elenos Milašauskienės anūkės) asmeniniame archyve saugomo apdovanojimo lapo.
  • Kraštotyrininko Vytauto Degučio surinkta medžiaga seniūnijos istorijai rašyti.
  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais.“ I ir II d. Naujoji Ūta.
  • Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius
  • Antanina Garmutė. „Išėjo broliai“.1990 m.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tartupis&oldid=6812532"