Plemborgo dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Plembergo dvaras)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°17′27″š. pl. 23°25′42″r. ilg. / 55.290802°š. pl. 23.428262°r. ilg. / 55.290802; 23.428262

Plemborgo dvaras
Dvaro svirnas, 2018 m.
Dvaro svirnas, 2018 m.
Vieta Plembergas, Raseinių rajonas
Įkurtas XIX a. - XX a. pr.
Bajorų giminės Tolvaišial,
Lackiai,
Eperiešai,
Daugirdai
Pastatų būklė Išlikęs dvaro svirnas
Plemborgo dvaras – Antanas Žmuidzinavičius

Plemborgo dvaras – buvusi dvaro sodyba dabartiniame Plembergo kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, apie 6 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, 0,7 km į šiaurę nuo kelio  196  AriogalaRaseiniaiKryžkalnis .

Dvarvietėje išlikęs tik mūrinis svirnas, pasiekiamas T. Daugirdo gatvės gale. Yra du nedideli tvenkiniai. Dvaro svirnas įregistruotas kaip vietinės reikšmės paminklas Kultūros vertybių registre.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plemborgo dvaras pirmą kartą Raseinių žemės teismo knygose minimas 1586 m. Vėliau dvaras priklausė Tolvaišiams, Lackiams, Eperiešams, Daugirdams.

XVIII a. pabaigoje inžinierius ir Žemaičių tijūnas Stanislovas Daugirdas (Stanisław Dowgird Ciwun Żmudzki - lenk.) už uždirbutus pinigus iš Kaunas-Raseiniai kelio statybos įsigijo žemės Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, o XIX a. pradžioje pastatė ant mūrinių pamatų vieno aukšto plytų dvarą su dviem dviauščiais sparnais šonuose. Dvarininkas prie Dubysos pastatė malūną, nemažai pelno davė prie judraus kelio atidaryta smuklė.

Pagrindinis Plemborgo dvaro akcentas – medinis keturių kolonų portikas su dideliais žibintais ant kraštutinių kolonų. Ties priekiniu dvaro fasadu buvo išsidėstęs sodas su takeliais ir alėjomis, kurių pakrasčiuose augo alyvmedžių krūmai. Plemborgo dvarui priklausė visa eilė ūkinių pastatų: molio daržinė, pytų mūro paukštidė su rūsiu, rąstų kiaulininkas, kluonas - rąstų akmenų stulpuose, mūriniai arklių ir galvijų tvartai, trys paprasti pagalbiniai gyvenamieji namai iš rąstų ir plytų.

Nuo 1891 m. dvaro reikalus tvarkė senųjų Žemaitijos bajorų ir dvarininkų (herbas Gulbė) palikuonis Tadas Daugirdas (1852-1919), garsus to meto archeologas, dailininkas, kraštotyrininkas.[2] Pirmojo pasaulinio karo metu per mūšius sudegė malūnas, nukentėjo ir kiti pastatai. Dvaro šeimininkui T. Daugirdui mirus, jis buvo palaidotas Ariogalos Daugirdų koplyčioje, dvaras atiteko jo sūnui Mykolui Daugirdui. 1931 m. per žemės reformą dvaras išparceliuotas, M. Daugirdui paliekant 154 ha žemės. 1934 m. Žemės banko valdybos nutarimu dvaras, ūkiniai pastatai ir žemė parduoti iš varžytinių Kušelevskiui Šleimai, Kušelevskiui Zorachui ir Zilbermanui Naumui. Antrojo pas. karo metu dvaro pastatas buvo ardomas, medžiagos panaudotos apylinkių gyventojų trobų remontams. 1945 m. dvaro ir ūkiniai pastatų likučiai bei visa žemė buvo nacionalizuota, dvaro pamatai išardyti, žemė priskirta kolūkiui, išlikę ūkiniai pastatai panaudoti Tarybiniam kiaulinikystės ūkiui.

Išlikęs dvaro svirnas mūrinis, vieno aukšto, sovietmečiu iš abiejų galų padidintas mediniais priestatais. Statinys su stačiakampėmis angomis su arkinėmis sąramomis šiaurės ir pietų fasaduose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 540 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Daugirdui 160

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]