Pfalcgrafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kilmingųjų titulai
Crown of Italy.svg
Monarchai
imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas

didysis kunigaikštis
Tituluoti kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras

baronetas
Neapibrėžtos padėties tituluoti kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Pfalcgrafas (vok. Pfalzgraf; angl. palsgrave, žinomas nuo 1548 m.) – vokiškas grafo palatino (lot. comes palatinus 'rūmų grafas') titulo atitikmuo. Nuo viduramžių pfalcgrafai buvo nuolatiniai frankų karalių, o vėliau Šv. Romos imperijos imperatorių nuolatiniai atstovai, valdę kėnigspfalcą ar kaizerpfalcą ir priskirtas žemes (pfalcgrafystė).

Žodis grafas (grafio) galbūt yra kilęs iš gr. grafein 'rašyti'. Galbūt grafas kilo per Bizantijos gr. grapheus, suggrapheus kas sukviečia susitikimą, t. y., teismą. Pradžioje jis galbūt labiau reiškė civilį valdininką, o ne grafą feodalą.

Šv. Romos imperijoje buvo dešimtys karališkųjų pfalcų, ir karaliai bei imperatoriai keliaudavo iš vieno pfalco į kitą. Imperija neturėjo vienintelės tikros sostinės. Tokia judri karaliavimo forma, kai karalius pabuvodavo visur ir „pravalgydavo mokesčius“, buvo būdinga ankstyvajai feodalinei Europai. Neretai karaliaus kelionės būdavo susijusios su kariniais reikalais.

Pfalcgrafai, nesant karaliaus, buvo atsakingi už pfalcą ir jį supančias žemes. Imperijoje grafais palatinais vadino ir valdininkus, kurie imperatoriui padėdavo atlikti pareigas, kurios būdavo paliktos asmeniškai imperatoriui, kaip kad herbų suteikimas. Šiuos valdininkus vadino vok. Hofpfalzgrafen, lot. comites palatini caesarii, comites sacri palatii 'imperiniai rūmų grafai, imperiniai grafai palatinai'.