Šatelenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kilmingųjų titulai
Crown of Italy.svg
Šis straipsnis yra serijos
Kilmingųjų titulai dalis

Šatelenas (pranc. châtelain, lot. castellanus, iš lot. castellum 'pilis'[1]) – pilies vadas, valdytojas ar savininkas.

Pradžioje, Karolingų laikais, šatelenai buvo tas pats, kas ir kaštelionai – didiko paskirti pilies vadai, dažnai kartu ir pilies ginamos teritorijos valdytojai. Tačiau vystantis feodalizmui dabartinės Prancūzijos teritorijoje šatelenai tapo daugiau, negu tik paskirtais pilies valdytojais. Pilis su jos ginama teritorija tapo paveldimu feodu šatelenija, o pilį valdantis šatelenas – paveldimu bajoru. Šia prasme šatelenas pasidarė artimas vikontui. Dažniausiai kraštuose, kuriose buvo vikontai, nebuvo šatelenų, o kraštuose, kuriuose buvo šatelenai, nebuvo vikontų. Tuo šateleno titulas yra panašus į burggrafo titulą.

Prancūzijoje šatelenais vadino ir paprastus kaštelionus (concierge châtelain), kurie buvo tik piliai vadovaujantys karininkai. Todėl šateleno padėtis bajorų hierarchijoje labai priklauso nuo laikotarpio ir vietovės. Paprastai šatelenai užimdavo tarpinę padėtį tarp paprastų bajorų ir baronų, bet kai kurie šatelenai buvo aukšto lygio didikai, vienvaldžiai valdę plačias valdas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pirenne, Henri. "Medieval Cities". Princeton University Press, 1952. p. 73.