Simonas Norkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Simonas Norkus-Narkevičius
Gimė: 1841 m. kovo 15 d.
Santakoje, dab. Kalvarijos savivaldybė
Mirė: 1912 m. gruodžio 31 d. (71 metai)
Punske, dab. Palenkės vaivadija, Lenkija
Veikla: kunigas, poetas ir vertėjas.

Simonas Norkus-Narkevičius (1841 m. kovo 15 d. Santakoje, dab. Marijampolės rajonas1912 m. gruodžio 31 d. Punske, dab. Palenkės vaivadija, Lenkija) – kunigas, poetas ir vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo 1863 metų sukilime, bet bausmės išvengė. 1868 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Vikaravo Prienuose, Gelgaudiškyje, Lukšiuose, Bartininkuose. Pastarajame kaime susipažino su Jonu Basanavičiumi, kuris paskatino Norkų bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. Rašė į „Naująjį keleivį“, „Aušrą“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, „Vienybę lietuvininkų“, „Šaltinį“, „Nedieldienio skaitymus“, „Lietuvišką ceitungą“. Organizavo ir koordinavo daraktorių ir knygnešių darbą.

Vertė Liudviko Kondratavičiaus - Vladislovo Sirokomlės, Adomo Mickevičiaus poeziją. Lenkų katalikų laikraštyje paskelbė Punsko bažnyčios istoriją. Parašė eilėraščių, religinių giesmių, sentencijų ir aforizmų, daugelis jų liko neišspausdinta. Poezijoje vyrauja tautiniai ir religiniai motyvai. Bendradarbiavo su Jonu Basanavičiumi, Vincu Kudirka. Surinko didelę biblioteką, kuri vėliau pateko į Seinų kunigų seminariją.

Nuo 1881 m. Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios klebonas. Jis baigė sutvarkyti nebaigtą bažnyčią: sudėjo grindis, įrengė šoninius altorius ir vargonus (juos derino būsimas kompozitorius Juozas Naujalis). Šventorius buvo aptvetas akmenine tvora, įrengiant vienus didelius ir penkis mažus vartelius ir apsodinant medžiais. 1886 metais pastatė špitolę (namus bažnyčios tarnautojams ir neturtingiems parapijiečiams), vėliau namą kunigams. Punsko bažnyčioje įvedė pamaldas lietuvių kalba. Nupirkęs iš Trakiškių ūkininkų šešis margus žemės, įsteigė naujasias Punsko kapines. Jose pastatė koplyčią, kurioje vėliau buvo palaidotas.

Nuo 1899 metų emeritas, jį pakeitė kunigas Motiejus Simonaitis.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Maža dovanėlė Lietuvos jaunimui“, J. Zavadskio spaustuvė, Vilnius, 1905 m.
  • „Maža dovanėlė Lietuvos jaunimui“, (Pakartotinas leidimas Seinų ``Šaltinio`` spaustuvėje)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]