Paprastoji pilkoji zylė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Parus palustris
Paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris)
Paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Zyliniai
(Wikispecies-logo.svg Paridae)
Gentis: Zylės
(Wikispecies-logo.svg Parus)
Rūšis: Paprastoji pilkoji zylė
(Wikispecies-logo.svg Parus palustris)
Binomas
Parus palustris
Linnaeus, 1758

Paprastoji pilkoji zylė (lot. Parus palustris, angl. Marsh Tit, vok. Sumpfmeise) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Nuo šiaurinės pilkosios zylės skiriasi blizgančiu viršugalviu gerklės dėme ir balsu. Patino ir patelės nugara, sparnai ir uodega rusvai pilki, viršugalvis juodas. Galvos šonai pilkšvai balti. Gerklė juoda, pakraščiai neryškūs. Apatinė kūno pusė balsva. Uodega beveik tiesi. Snapas pilkai juodas, rainelė ruda, kojos pilkos. Jaunikliai blankesnių spalvų, galva be metalo blizgesio. Tik išsiritusių zyliukų galva ir nugara apaugusi trumpais, rusvai pilkais pūkais.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arealas suskaidytas. Europoje paplitusi nuo Skandinavijos iki pietinio Uralo. Šiaurėje arealas siekia pietinę Suomiją, Volgos vidurupį, pietuose tęsiasi iki Dniepro žemupio, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrantės. Rytinėje Azijoje paplitusi nuo Altajaus iki Japonų, Geltonosios jūros. Izoliuotos arealo dalys yra Mažojoje Azijoje. Kaukaze, Mianmare, kai kuriose salose. Žiemoja tose pačiose vietose.

Lietuvoje aptinkama ištisus metus, bet skaičius laipsniškai mažėja, nes trūksta tinkamų perėti uoksų.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastoji pilkoji zylė

Judri, vikriai laipioja po medžių šakas, gerai skraido. Monogamas, lytiškai subręsta vienerių metų. Peri uoksuose, kartais – uoksiniuose inkiluose. Lizdą suka iš samanų, vidų iškloja kerpėmis, gyvulių vilna. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–8 kiaušiniai. Kiaušiniai lizde uždengti pūkais. Padėjusi paskutinį kiaušinį patelė peri apie 15 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Jaunikliai lizde išbūna 18–19 dienų. Išveda tik vieną vadą.

Minta vabzdžiais, vikšrais, augalų sėklomis. Rudeniop plačiai klajoja, ypač jaunikliai, pagiriais, paupiais. Dažnai lankosi soduose, čia maitinasi saulėgrąžų sėklomis. Žiemą noriai lanko lesyklas. Naudingas paukštis, sunaikina daug vabzdžių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.


Commons-logo.svg

Vikiteka