Paprastasis rėžiukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Nasturtium officinale
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Paprastasis rėžiukas (Nasturtium officinale)
Paprastasis rėžiukas (Nasturtium officinale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Bastutiniai
(Wikispecies-logo.svg Brassicaceae)
Gentis: Rėžiukas
(Wikispecies-logo.svg Nasturtium)
Rūšis: Paprastasis rėžiukas
(Wikispecies-logo.svg Nasturtium officinale)

Paprastasis rėžiukas (lot. Nasturtium officinale) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos daugiametis, sparčiai augantis vandens augalas. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Pakistane, daug kur įveistas.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis žolinis vandens augalas. Stiebas 50–60 cm ilgio, storas. Lapai žali, sudėtiniai, išsidėstę ant ilgų lapkočių, sudaryti iš 2–7 lapelių, kurie išsidėstę poromis, o lapą užbaigia vienas stambesnis lapelis. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę žiedynuose stiebų galuose. Žiedus sudaro 4 taurėlapiai ir 4 vainiklapiai. Žiedai susitelkę kekėse, žiedyno ašis žydėjimo pradžioje trumpa, vėliau, vaisiams bręstant, pailgėja. Subrandina pailgas ankšteles, atsiveriančias dviem sąvaromis. Antrųjų augimo metų pavasarį pasirodo nauji lapai, o balandžio mėnesį išauga ir žiedynstiebiai. Paprastasis rėžiukas pradeda žydėti gegužės mėnesio viduryje, o baigia – gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje. Rėžiuko sėklos bręsta birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje. Subrendusios sėklos greitai išbyra, todėl dauguma sėklų, nesuspėjus laiku nupjauti sėklojus, išsisėja ir po 10–15 dienų sudygsta naujas pasėlis.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis rėžiukas nuo seno vartojamas kaip maistinis, prieskoninis, vaistinis augalas. Jo sudėtyje gausu vitaminų A, B, C, D, E ir K. Be to, šiuose augaluose yra jodo, geležies, kalio, fosforo, fitoncidų. Liaudies medicinoje naudojamas šlapimo varymui, atsikosėjimo lengvinimui, kraujo valymui, kūno tonizavimui. Augalo lapų skonis aitrokas, primena garstyčias. Švieži rėžiuko lapai tinka salotoms arba kaip priedas sumuštiniams paskaninti, juo gardinamos sriubos, mėsos, žuvies patiekalai, garnyrai, dedama į prieskonių mišinius.[1]

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis rėžiukas auga upių ir upelių krantuose, grioviuose, kartais tekančiuose vandenyse. Lietuvoje labai retas, žinoma tik viena jo augimvietė Aukštadvario regioniniame parke, Verknės upės senvagėje bei apleistuose upėtakių tvenkiniuose. Senvagės pakrantėje rėžiukas sudaro kelis sąžalynus, vietomis uždengiančius upelio vagą. Nepalankiai veikia vandens lygio svyravimas dėl bebrų statomų užtvankų bei tai, kad augimvietes užtamsina medžiai ir krūmai.[2] Tiesa, rėžiuką galima užsiauginti namuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka