Šiuraičių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiuraičių piliakalnis
Šioraitiu pėliekalnis (I).JPG
Šiuraičių piliakalnis iš pietryčių

Šiuraičių piliakalnis
Koordinatės
55°41′11.7″ š. pl. 22°11′39.8″ r. ilg. / 55.686583°š. pl. 22.194389°r. ilg. / 55.686583; 22.194389Koordinatės: 55°41′11.7″ š. pl. 22°11′39.8″ r. ilg. / 55.686583°š. pl. 22.194389°r. ilg. / 55.686583; 22.194389
Savivaldybė Rietavo savivaldybė
Seniūnija Tverų seniūnija
Aukštis 11 m
Plotas 22x14 m
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Registro Nr. A819KP / 23975, 23976, 5491 / AR805

Šiuraičių piliakalnis su gyvenviete, Švedkalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A819KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR805) – piliakalnis Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Šiuraičių kaimo, Tverų seniūnija. Pasiekiamas keliu  4601  TelšiaiŽarėnaiTveraiLaukuva  Šiuraičių centre pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 100 m, yra už sodybos.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Gelžupio kairiajame krante, plataus pelkėto slėnio pakraštyje. Šlaitai statūs, apie 11 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 22x14 m dydžio. Ją iš pietryčių – šiaurės rytų juosia 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio pietinėje pusėje yra 2 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Beveik ties šlaito viduriu, 4-6 m žemiau aikštelės, šlaite aplink piliakalnį iškastas 3,5 m pločio, 1 m gylio antras griovys, už kurio supiltas 184 m ilgio, 1,5 m aukščio, 6 m pločio antras pylimas, pietryčių šlaite virtęs 3-5 m pločio terasa, kurio išorinis šlaitas yra maždaug 6 m aukščio. Šiauriniame šlaite antras 5,5 m pločio, 1,5 m gylio griovys yra 6,5 m žemiau aikštelės. Už jo yra 10 m pločio terasa (nuskleistas pylimas), už kurios iškastas trečias 9 m pločio, 1,5 m gylio griovys. [1]

Piliakalnis apaugęs retokais lapuočiais, kurie pradėti kirsti.

300 m į vakarus yra Šiuraičių II piliakalnis. Vakarinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Pauškių piliakalnis 31 km
Skaborų piliakalnis 3,5 km
Paplienijos piliakalnis 13 km
Lopaičių piliakalnis 5 km
Žvaginių piliakalnis 32 km
Vembūtų piliakalnis 7 km
Blank-50px.png
Norgėlų piliakalnis 29 km
Šiuraičių II piliakalnis 0,3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Girgždūtė 20 km
Gedikų piliakalnis 36 km
Padievaičio piliakalnis 22 km
Treigių piliakalnis 7 km
Rubaičių piliakalnis 12 km
Burbiškių piliakalnis 8 km
Medvėgalis 13 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 50.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.158
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.64.
  • L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie, Warszawa, 1906. P.65,66.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.123. P.788.
  • K. Kėdavičius. Švedkalnis ir Jakštienės kalnas – milžinkapiai // Gimtasai kraštas. 1939. Nr. 1. P.551-552.
  • Švedkalnis // Žemaičių žemė. 1941. Nr.28.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]