Girgždūtė

Girgždūtė
Girgžūtė žvelgiant iš pietvakarių
Girgždūtė
Koordinatės	55°41′30″ š. pl. 22°28′56.3″ r. ilg.
Vieta	Telšių rajonas
Seniūnija	Varnių seniūnija
Aukštis	6-7 m
Plotas	150 x 50
Naudotas	II tūkstantmečio pradžia - XIII a.
Žvalgytas	1948, 1969
Registro Nr.	A1361 / 3484 / AR1207

Girgždūtė, Pagirgždūtis, Girgždūtės kalnas – piliakalnis Žemaitijos aukštumoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pagirgždūčio kaimo, Varnių seniūnija. Piliakalnis vienas didžiausių Žemaitijoje, jo pietrytinė dalis priskirta Kelmės rajono Kražių seniūnijai. Girgždūtė su apylinkėmis nuo 1960 m. yra landšaftinis istorinis draustinis.

Piliakalnio viršūnė

Ženklas kalno papėdėje

Pasiekiamas iš kelio  4617  Varniai–Karklėnai  Kęsuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 600 m, buvusių fermų teritorijoje pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, pavažiavus ir paėjus 1 km kalvos šiaurės rytų šlaitu ir viršumi per mišką einančiu keliuku – yra kelio gale.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas didelės šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi pailgos moreninės kilmės aukštumos aukščiausioje pietrytinėje dalyje, altitudė – 228 m. Šlaitai statūs, viršuje dirbtinai nulyginti. Piliakalnio aikštelė ovali, 150 x 50 m dydžio, viduryje iškili, pietrytiniu galu kiek lenkta į pietus, 5 m žemesne pietrytine dalimi. Aikštelė apjuosta skirtingomis pylimų eilėmis: šiaurės vakaruose – viena, pietryčiuose – dviem. Pietrytinėje aikštelės dalyje 3–3,5 m žemiau aikštelės jos pakraščiuose supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šiaurės vakarų aikštelės dalyje pylimo aikštelės pakraščiuose nėra. Čia šlaitai viršutinėje 3–3,5 m aukščio dalyje pastatinti, leidžiasi į 2,5–3,5 m pločio, 0,8 m gylio griovį, už kurio supiltas 1–1,8 m aukščio, 6 m pločio pylimas 4–5 m aukščio išoriniu šlaitu. Pietrytinėje dalyje šis pylimas yra 6 m žemiau aikštelės kraštuose esančio pylimo, irgi 1 m aukščio, 8 m pločio. Išorinis šlaite esančio pylimo šlaitas pereina į natūralius kiek mažiau stačius kalvos šlaitus. Tokiu būdu pietrytinė aikštelės dalis įtvirtinta dviem pylimais ir tarp jų esančiu grioviu, o šiaurės vakarų – tik grioviu ir pylimu, jo nėra tik šiaurės vakarų kampe.

Kalno šlaitus dengia tamsūs eglynai

Geodezinio ženklo liekanos ant viršūnės

Piliakalnis apardytas arimų. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Žemesniosios kalvos, kuri yra Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 750 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, viršūnėje yra 100x50 m dydžio užpelkėjusi dauba, buvusio ežerėlio vieta, dabar nusausinta. Manoma čia buvus šventvietę. Apie šią vietą yra išlikę padavimų – apie paskandintus lobius, prasmegusią bažnyčią ir kt. Pasak vieno jų, senovėje čia buvo aukojami avinai (Avinkalnis). Po Žemaitijos krikšto apylinkių gyventojai dar ilgai slapčia naktimis čia aukojo aukas, gėrė ežerėlio vandenį ir juo prausėsi. 1927 m. minima, kad antrą Sekminių dieną apylinkių gyventojai ant Girgždūtės susirinkę linksminosi.

3D modelis

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XIII a.

Šaltiniai

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 190
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
• Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 146.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai