Papilių piliakalnis (Anykščiai)
| Papilių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Papilių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Anykščių rajonas | ||
| Seniūnija | Viešintų seniūnija | ||
| Aukštis | 5 m | ||
| Plotas | 32x25 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1972 | ||
| Registro Nr. | AR105 / A1419K / 24541, 1894, 24542 | ||
_is_siaures_puses.jpg)
Papilių piliakalnis su gyvenviete, Kaukazas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1894; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR105; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1419K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24542) Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių kaime, Viešintų seniūnija. Pasiekiamas keliu Surdegis – Subačius ties Pelyšėlėmis pasukus Viešintų kryptimi į rytus, Papiliuose sankryžoje pavažiavus 100 m Papilių link į pietus iki kairėje esančių kapinių ir ties jomis paėjus 120 m į kairę šiaurės rytų kryptimi per Pelyšos upelį (yra lieptas ir brasta), yra dešinėje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis yra kalvoje, Papilio (Vašuoka) dešiniajame krante. Iš vakarų ir pietvakarių jį juosia Pelyšos upelis, iš šiaurės – Viešintos slėnis, iš pietryčių prieina gretima aukštuma, kuri aukštesnė už patį piliakalnį. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 32x25 m, nežymiai įdubusiu viduriu, su apie 20 cm storio kultūriniu sluoksniu. Jos pietų – pietryčių krašte supiltas 0,3 m aukščio, 10 m pločio pylimas, vakarų krašte – 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai nuolaidūs, iki 5 m aukščio. Piliakalnio šlaitai ir aikštelė labai apardyti arimo, todėl sunku pasakyti, ar pylimas juosė tik pietrytinį aikštelės kraštą, ar visą aikštelę iš pietų ir vakarų.
Piliakalnis dirvonuoja.
Į pietryčius nuo piliakalnio yra 0,5 ha papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938 m. piliakalnį žvalgė Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1969 m. – Istorijos institutas, [1] 1974 m. – Mokslinė metodinė taryba.[2]Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 12000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 3000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Stirniškio piliakalnis 11 km | Aukštupėnų piliakalnis 23 km | Gaigalių piliakalnis 15 km |
| |||||||
| Papušių piliakalnis 42 km |
|
Aluotų piliakalnis 26 km | |||||||||
| Levaniškių piliakalnis 19 km | Marijampolio piliakalnis 23 km | Palatavio piliakalnis 14 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Papilių piliakalnis (Anykščių raj.) iš rytų pusės -
Papilių piliakalnis (Anykščių raj.) iš pietų pusės
_is_rytu_puses.jpg){kind=small}
_is_pietu_puses.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.103.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.54 (buvo B.22). P.405-415, 417–426 (P.411-415 piliakalnis vadinamas senkapiu).
- Jurgis Elisonas. Archeologinių ir šiaip įdomių tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas, Kaunas, 1925. Nr. 5. P.441.