Papušių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Papušių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Papušių piliakalnis
Papušių piliakalnis
Koordinatės
55°42′48.4″ š. pl. 24°12′46.1″ r. ilg. / 55.713444°š. pl. 24.212806°r. ilg. / 55.713444; 24.212806Koordinatės: 55°42′48.4″ š. pl. 24°12′46.1″ r. ilg. / 55.713444°š. pl. 24.212806°r. ilg. / 55.713444; 24.212806
Vieta Panevėžio rajonas
Seniūnija Naujamiesčio seniūnija
Aukštis 1,5 m
Plotas 12x30
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1938, 1968, 1994
Registro Nr. / 20527 /

Papušių piliakalnispiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 20527; naujai išaiškinamųjų sąraše Nr. 2422) Panevėžio rajono savivaldybėje, Papušių kaime. Pasiekiamas iš plento PanevėžysŠiauliai Berčiūnuose, neprivažiavus Nevėžio, pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link Nociagalos, pavažiavus 2 km iki vandens valymo įrenginių aptvertos teritorijos, nuo jos paėjus į dešinę vakarų–pietvakarių kryptimi pro aukštos įtampos elektros stulpą vedantį takelį į Nevėžio slėnį, juo pasroviui apėjus senvagę iš pietų pusės, už jos pasukus į šiaurės vakarus – iš viso 500 m, yra priekyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Jos pietinėje ir vakarinėje pusėse supiltas puslankio formos 48 m ilgio, 2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, vakarinėje dalyje – tik 0,6 m aukščio, 4 m pločio, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Atrodo, kad pylimas juosė visą piliakalnio aikštelę, tačiau iš rytinės ir pietinės pusių buvo nuplautas Nevėžio. Šlaitai vidutinio statumo, vos 1,5 m aukščio.[1]

Pietrytinę griovio dalį apardė iškasta duobė. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu paminklu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 3000 m².

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį 1938 m. tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1968 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1994 m. Povilas Tebelškis piliakalnyje ištyrė bendrą 19 m² dydžio plotą, nustatė, kad pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmasis pylimas buvo 1 m aukščio, 10 m pločio, piltas iš dirvožemio su akmenimis. Antrasis pylimas piltas iš smėlio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.


Papušių piliakalnis iš pietų pusės
Papušių piliakalnis iš pietų pusės


Aplinkiniai piliakalniai

Tričių piliakalnis 44 km Kiūčių piliakalnis 11 km
Šimonių piliakalnis 37 km
Likalaukių piliakalnis 44 km
Dakšėnų piliakalnis 48 km
Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 24 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Stirniškio piliakalnis 38 km
Papilių piliakalnis 40 km
Baimainių piliakalnis 22 km
Diauderių piliakalnis 33 km
Upytės piliakalnis 6 km
Šukionių piliakalnis 33 km
Levaniškių piliakalnis 36 km
Marijampolio piliakalnis 48 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 129 (Nr.544)
  • Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 289.
  • Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. Panevėžys. 1989 m. vasario 12 d, p. 3.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 117.
  • Povilas Tebelškis. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 62–63.