Marijampolio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marijampolio piliakalnis
Marijampolio piliakalnis is siaures rytu puses.jpg
Marijampolio piliakalnis iš šiaurės rytų pusės
Marijampolio piliakalnis
Marijampolio piliakalnis
Koordinatės
55°27′59.6″ š. pl. 24°51′27.4″ r. ilg. / 55.466556°š. pl. 24.857611°r. ilg. / 55.466556; 24.857611Koordinatės: 55°27′59.6″ š. pl. 24°51′27.4″ r. ilg. / 55.466556°š. pl. 24.857611°r. ilg. / 55.466556; 24.857611
Vieta Anykščių rajonas
Seniūnija Kavarsko seniūnija
Aukštis 16 m
Plotas 37x28
Naudotas II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1969, 1974
Registro Nr. AR80 / A1417 / 1871

Marijampolio piliakalnis su gyvenviete (arba Piktagalio piliakalnis) – piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Marijampolio, Kavarsko seniūnijoje. Pasiekiamas žvyrkeliu JanušavaTraupis iškart už Penionių pasukus į kairę vakarų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku į vakarus, po to į pietus, pro apleistą sodybą, nuo jos vėl į vakarus iki sodybos prie Pienios tvenkinio – iš viso 1,5 km, nuo jos paėjus 250 m į vakarus, palei Pienios tvenkinio krantą, yra dešinėje, perėjus upeliuką.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis yra Pienios kairiojo kranto (dabar čia tvenkinys) aukštumos kyšulyje, jos santakoje su bevardžiu upeliuku. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 37x28 m dydžio, 3 m žemiau aikštelės šlaite apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytų ir vakarų dalyse, o šiauriniame šlaite tėra 2 m pločio terasa. Šiaurės vakarų šlaite prieš pylimą dar yra iškastas 9 m pločio, 4 m gylio, 5 m pločio dugne griovys, už kurio supiltas 4 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Pietrytinėje pusėje yra 3 m pločio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Pietiniame šlaite, 1 m žemiau aikštelės yra 8 m pločio terasa, kita – esanti šiauriniame šlaite yra 2 m pločio ir maždaug 65 m ilgio. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Šlaitai statūs, 10–16 m aukščio, šiaurinis šlaitas viršutinėje 2 m dalyje tarp terasos ir aikštelės pastatintas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, [1] 1974 m. – Mokslinė metodinė taryba.[2] Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 40895 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 13000 m².

Į šiaurę nuo piliakalnio, kitapus daubos, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 250 m į rytus nuo piliakalnio yra XIII a. – XVII a. senkapis, tyrinėtas 1971 m.

Marijampolio piliakalnis iš šiaurės pusės

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Levaniškių piliakalnis 12 km Papilių piliakalnis (Anykščiai) 23 km Šeimyniškėlių piliakalnis 19 km
Liudiškių piliakalnis 17 km
Blank-50px.png
Šukionių piliakalnis 34 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bijeikių piliakalnis 26 km
Lokinės piliakalnis 25 km Riklikų piliakalnis 9 km
Svirnų piliakalnis 10 km
Šovenių piliakalnis 2 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 104 (418)
  2. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.58.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.101
  • Jonas Balčiūnas. 1982 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Anykščių rajone ataskaita. Kultūros paveldo paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 105, p. 86-87.
  • Dana Butrimavičienė. Archeologinio paminklo pasas, 1985. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
  • Mykolas Černiauskas. Anykščių raj. Archeologijos paminklų patikrinimo ataskaita 1974.09.30-1974.10.05, 1974.10.21-1974.10.30 ir 1974.11.04-1974.11.09. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f, 27, ap. 1, b. 49, p. 17.
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius, 1996, t. 1, p. 58.
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A1417, Marijampolio, Piktagalio piliakalnis. Vilnius, 2000. Kultūros pavaldo centro paveldosaugos biblioteka.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 90-91.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1975, t. 2, p. 104.
  • Adolfas Tautavičius. Duomenys apie kai kuriuos Anykščių rajono archeologinius paminklus 1969 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 131, p. 6-8.
  • Juozas Vernichas. Archeologinio paminklo pasas, 1952. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]