Stirniškių piliakalnis
Stirniškių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kupiškio rajonas | ||
Seniūnija | Subačiaus seniūnija | ||
Aukštis | 14-16 m | ||
Plotas | 50x30 | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Registro Nr. | AR565 / 23829, 23830, 5283/ A535KP |
Stirniškių piliakalnis su gyvenviete, kiti pavadinimai: Skverbų, Palėvenės piliakalnis, Skverbų kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23830) Kupiškio rajono savivaldybės Stirniškių kaimo teritorijoje, Subačiaus seniūnija. Yra į dešinę į šiaurę nuo plento 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys prieš pat plentui leidžiantis į Pilupio upelio slėnį.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante, jų santakoje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 50x30 m dydžio. Jos rytiniame krašte supiltas 36 m ilgio, 1,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2,5 m gylio griovį, iškastą ir piliakalnio šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, kur jis yra 4 m pločio ir 0,5 m gylio. Už šio griovio supiltas 2,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris šiauriniame šlaite yra 90 m ilgio, 6 m pločio, 1 m aukščio. Aikštelės pietinėje pusėje supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 14-16 m aukščio.
XX a. septintame dešimtmetyje supylus naują plento Panevėžys – Kupiškis sankasą į pietus nuo piliakalnio, Pilupis pradėjo ardyti piliakalnio pietinį šlaitą. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Paminklo teritorijos plotas 30000 m².
Gyvenvietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į rytus – pietryčius ir šiaurę nuo piliakalnio 1,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. 300 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio buvo III a. – V a. Skverbų pilkapynas, tyrinėtas 1909 m.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1968 m. piliakalnį žvalgė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, 1969 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnio apsauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą][[Vaizdas:|miniatiūra|285x285px|Stirniškių piliakalnis]]
1997 m. registruotas Kultūros vertybių registre (u. k. 23829) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Šimonių piliakalnis 42 km | Likalaukių piliakalnis 13 km | Bakšėnų piliakalnis 17 km Aukštupėnų piliakalnis 11,5 km |
|||||||||
Kiūčių piliakalnis 33 km |
|
Papilių piliakalnis (Kupiškis) 16 km Gaigalių piliakalnis 15 km | |||||||||
Papušių piliakalnis 37 km Upytės piliakalnis 38 km |
Papilių piliakalnis (Anykščiai) 11 km Levaniškių piliakalnis 27 km |
Lašinių piliakalnis 25 km Aluotų piliakalnis 30 km |
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Piliakalnio papėdė rudenį
-
Stirniškių piliakalnis nuo kito Lėvens kranto
-
Stirniškių piliakalnis iš vakarų pusės
-
Stirniškių piliakalnis iš šiaurės pusės
-
Stirniškių piliakalnis iš pietų pusės
-
Stirniškių piliakalnis nuo vakarinės keteros
-
Stirniškių piliakalnio aikštelė nuo rytinės keteros
-
Stirniškių piliakalnio aikštelė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 156 (Nr. 688)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.140
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 174.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 65.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, 236 (Skverbai) ir 201 (Palėvenė).