Palemono dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Palemono dinastija – legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija. Pagal istorikų užrašytas XVXVI a. legendas lietuvių protėviu yra laikomas Palemonas, kuris iš Romos plaukęs per Nemuną, apsistojęs prie Dubysos upės žiočių (dabartinio Seredžiaus miestelio) pradėjo šią dinastiją. Šios legendos atsirado lietuviams ieškant garbingų tautos šaknų, kurias būtų galima priešpriešinti lenkų tvirtinimui, jog jie sukultūrino barbarišką Lietuvos kraštą.

Tai, jog lietuviai savo šaknų pradėjo ieškoti taip toli – pačioje Romoje – nėra neįprastas dalykas tų laikų kontekste: tuo metu didelė Eurazijos valstybių dalis teigė, jog yra kilusios iš Romos imperijos ar net esančios jos tiesioginis tęsinys (Osmanų imperija, Vokietija (Šv. Romos Imperija) ir kt.).

Pasak legendos, Palemonas buvo Nerono giminaitis, pabėgęs iš Romos su 500 kilmingųjų šeimų. Jie keliavo į šiaurę per Baltijos jūrą ir pasiekė Nemuno deltą. Plaukdami aukštyn, pasiekė Dubysą, kur apsistojo. Vėliau iš jų kilo Gediminaičių dinastija. Palemono dinastijos valdovai esą valdė Lietuvą iki XIII amžiaus. Paskutinis jos narys buvo Rimgaudas, kuriam mirus baigėsi Palemono dinastija.

Lietuvos pasidalijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak A. Vijūko Kojelavičiaus, po kunigaikščio Palemono mirties jo sūnūs pasidalijo tuometinės Lietuvos žemes ir įkūrė sostines.[1]

  • Barkus į Nemuną įtekančios Jūros žiotyse pasistatė Jurbarko pilį ir gavo valdyti tą Žemaitijos dalį, kuri plyti nuo Jūros iki Nemuno ligi Kuršių įlankos.
  • Kūno arba Kauno valstybė ribojosi su Nemunu, Dubysa ir Nevėžiu bei Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje, o miestas tapo Kaunu.
  • Spera nukeliavo gerokai į rytus ir valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių bei prie didžiulio ežero pastatė pilį. Toji vieta dar ir dabar vadinama Spera.

Po brolių mirties Kuno sūnus Kernius gavo iš tėvo žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o kitas jo sūnus Gimbutas gavo Žemaitiją.


Pagal Lietuvos kronikos redakciją, Palemono dinastiją sudarė šie kunigaikščiai ir valdovai:[2]

Paryškinti langeliai žymi kunigaikščius, kurių vardai atitinka istorinių asmenybių vardus.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1989). Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa, 818. ISBN 5-430-00781-1.
  2. Jučas, Mečislovas (2003). Lietuvos metraščiai ir kronikos. Vilnius: Aidai, 53. ISBN 9955-445-40-8.