Palemono dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Palemono dinastija – legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija. Pagal istorikų užrašytas XV–XVI a. legendas lietuvių protėviu yra laikomas Palemonas, kuris iš Romos plaukęs per Nemuną, apsistojęs prie Dubysos upės žiočių (dabartinio Seredžiaus miestelio) ir čia pradėjęs savo dinastiją. Šios legendos atsirado lietuviams ieškant „solidžių“ tautos šaknų, kurias būtų galima priešpastatyti lenkų pareiškimams, esą jie sukultūrino barbarišką Lietuvos kraštą.

Kad lietuviai savo šaknų pradėjo ieškoti taip toli – pačioje Romoje – nenuostabu, nes tuo metu didelė Eurazijos valstybių dalis skelbėsi kilusios iš Romos imperijos ar net esančios jos tiesioginis tęsinys (Osmanai, vokiečiai (Šv. Romos Imperija) ir kt.).

Pasak legendos, Palemonas buvo Nerono giminaitis, pabėgęs iš Romos su 500 kilmingųjų šeimų. Jie keliavo į šiaurę, per Baltijos jūrą, ir pasiekė Nemuno deltą. Plaukdami aukštyn, pasiekė Dubysą, kur ir apsistojo. Vėliau iš jų kilo Gediminaičių dinastija.

Lietuvos pasidalijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak A. Vijūko Kojelavičiaus, po kunigaikščio Palemono mirties jo sūnūs pasidalijo tuometinės Lietuvos žemes ir įkūrė sostines.[1]

Barkus į Nemuną įtekančios Jūros žiotyse pasistatė Jurbarko pilį ir gavo valdyti tą Žemaitijos dalį, kuri plyti nuo Jūros iki Nemuno ligi Kuršių įlankos.

Kuno arba Kunasijaus valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa ir Nevėžiu bei Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje, o miestas tapo Kaunu.

Spera nukeliavo gerokai į rytus ir valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių bei pastatė prie didžiulio ežero pilį. Toji vieta dar ir dabar vadinama Spera.

Po brolių mirties Kuno sūnus Kernius gavo iš tėvo žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o kitas jo sūnus Gimbutas gavo Žemaitiją.

Genealoginis medis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Lietuvos kronikos redakciją, Palemono dinastiją sudarė šie kunigaikščiai ir valdovai:[2]

Paryškinti langeliai žymi kunigaikščius, kurių vardai atitinka istorinių asmenybių vardus.

Palemono dinastijos baigtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palemono dinastijos valdovai valdė Lietuvą iki XIII amžiaus. Paskutinis jos narys buvo Ringoldas, kuriam mirus baigėsi Palemono dinastija.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

www.musicalia.lt: Lietuvių kilmės iš romėnų teorija

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1989). Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa, 818. ISBN 5-430-00781-1.
  2. Jučas, Mečislovas (2003). Lietuvos metraščiai ir kronikos. Vilnius: Aidai, 53. ISBN 9955-445-40-8.