Erdvilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erdvilas (Gerdvilas, lenk. Erdywił, lenk. Erdiwił, lenk. Erdwil, rus. Ердивил) – XIII a. pirmosios pusės žemaičių vyresnysis kunigaikštis.

Paminėtas Ipatijaus metraštyje tarp 21 Lietuvos kunigaikščio, 1219 m. Lietuvos-Voluinės taikos sutarties dalyvio. Iš dviejų žemaičių vyresniųjų kunigaikščių, sutarties dalyvių, nurodytas pirmuoju, prieš Vykintą. Manoma, valdė Žemaitijos rytinę dalį, kurios didžiūnai vėliau veikiausiai rėmė Mindaugą. Jo sūnus galėjo būti Treniota, nors neatmestina ir kitų istorikų versija, kad Treniotos tėvas buvo Vykintas.

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erdvilo vardas duotas ir vienam legendinių lietuvių kunigaikščių Lietuvos metraščių Plačiajame sąvade (Bychovco kronika) ir kai kuriuose Platesniojo, Viduriniojo sąvado (Ališavos kronika) nuorašuose. Iš jų tas vardas pateko į A. Rotundui priskiriamą Trumpą pasakojimą apie Lietuvos kunigaikščius ir M. Strijkovskio kronikų. Šis mitologinis personažas su istoriniu Erdvilu neturi nieko bendra.[1]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusErdvilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 545 psl.