Pailgio geležinkelio stotelė

Koordinatės: 54°55′59″š. pl. 25°39′42″r. ilg. / 54.9331°š. pl. 25.6617°r. ilg. / 54.9331; 25.6617
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°55′59″š. pl. 25°39′42″r. ilg. / 54.9331°š. pl. 25.6617°r. ilg. / 54.9331; 25.6617

  Pailgio geležinkelio stotelė
Adresas Pailgis
Atidaryta 1876 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
ŠVENČIONĖLIAI
LENTUPIS
(Lietuvos–Baltarusijos siena)
Pažeimenė
Pavoverė
9,0
6,4
PABRADĖ
8,1
Pailgis
4,5
Santaka
6,1
Skersabaliai
NAUJOJI VILNIA

Pailgio geležinkelio stotelė – stotis Švenčionių rajono savivaldybėje, prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio, Pailgio kaime prie šiaurinės Pailgio ežero pakrantės. Tai stotis BezdoniųPabradės tarpstotyje netoli Pailgio ežero. Stoja priemiestiniai keleiviniai traukiniai Vilnius–Ignalina–Turmantas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio stotis Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruože įkurta 1876 m.[2] ir vadinosi Družilių geležinkelio stotis (rus. Дружилы, lenk. Drużyły).[3] Stotis buvo į šiaurės rytus nuo Družilių kaimo, ties pietiniu Pailgio ežero pakraščiu (54°55′12″š. pl. 25°39′16″r. ilg. / 54.9199°š. pl. 25.6544°r. ilg. / 54.9199; 25.6544),[4] 10 varstų nuo Pabradės GS ir 14 varstų nuo Bezdonių GS.[5]

Po I pasaulinio karo lenkai stotį perkėlė nežymiai į šiaurę, ties vidurine Pailgio ežero dalimi (54°55′32″š. pl. 25°39′26″r. ilg. / 54.9255°š. pl. 25.6573°r. ilg. / 54.9255; 25.6573) ir pervadino Parčevo stotimi (lenk. Parczew).[6] Užėjus sovietams, stotelė dar pastumta į šiaurę, į dabartinę vietą ties šiauriniu Pailgio ežero pakraščiu ir iš pradžių pavadinta 658 km stotele,[7] vėliau Pailgės stotele, o 1965 m. – Pailgio stotele.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Pailgis. (Stops.lt)
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. Drużyły. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 174 psl. (lenk.)
  4. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/c/c0/Shubert_map_-_R13L04.jpg
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1878 годъ. // PDF 331 psl.
  6. http://retromap.ru/1519253_54.926007,25.656681
  7. Служебное расписание движения пассажирских поездов с 26 мая 1963 года. Прибалтийская железная дорога (министерство путей сообщения СССР). – Рига, Трансжелдориздат, 1963.