Pereiti prie turinio

Oksana Madaraš

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oksana Madaraš
Gimė 1969 m. rugsėjo 12 d. ( 52 metai )
Bučačas, Ternopilio regione
Organizacijos Kijevo nacionalinis akademinis operetės teatras
Pareigos dirigentė
Alma mater Ukrainos Valstybinė Piotro Čaikovskio vardo muzikos akademija
Žymūs apdovanojimai

Ukrainos nusipelnusi artistė, Ukrainos liaudies artistė

Oksana Madaraš (ukr. Мадараш Оксана Степанівна) (g. 1969 m. rugsėjo 12 d. Bučačo mieste, Ternopilio apskrityje) – Ukrainos dirigentė[1][2]

Oksana Madaraš gimė muzikalioje Stepano Madaraš ir Alos Ivanovos šeimoje, kurioje skambėjo ne tik ukrainietiškos močiutės dainos, bet neretai čia buvo galima išgirsti Johano Sebastiano Bacho, Volfgango Amadejaus Mocarto, Franco Šuberto, Ludvigo van Bethoveno ir kitų klasikų kūrinius. Tėvas grojo orkestre pučiamuoju instrumentu baritonu,[3] bet dėl sveikatos negalėjo tęsti muzikinės karjeros. Anksti pastebėjęs dukros muzikinius gabumus leido ją į muzikos mokyklą, fortepijono klasę.[4] 1989 m. Oksana baigė Mykolajivo valstybinės aukštesniosios muzikos mokyklos dirigavimo ir choro skyrių, Liudmilos Lakizos (ukr. Лакіза Людмила Анатоліївна) klasę. Studijų metais Oksana dainavo muzikos mokyklos chore „Saulės srovė“ (ukr. Сонячний струм) ir Svetlanos Fominos (rus. Светлана Фоминых) moterų akademiniame chore, su kuriuo dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Varnoje, Bulgarijoje ir Belgrade, Jugoslavijoje.

1989–1994 m. mokėsi Ukrainos nacionalinėje Piotro Čaikovskio konservatorijoje (dabar – Ukrainos nacionalinė Piotro Čaikovskio muzikos akademija, ukr. Національна музична академія України імені П. І. Чайковського). Ukrainos liaudies artisto, profesoriaus Viktoro Petryčenkos (ukr. Віктор Вікторович Петриченко) klasėje studijavo choro dirigavimą ir fakultatyviai Operos ir simfoninio dirigavimo katedroje Ukrainos ir Rusijos liaudies artisto, profesoriaus Viktoro Kožuchario (ukr. Володимир Кожухарь) klasėje.

1995–1999 m. Muzikos akademijoje studijavo operos bei simfoninį dirigavimą profesoriaus, Ukrainos liaudies artisto Eugenijaus Duščenkos (ukr. Дущенко Євген Васильович) klasėje.

1994–2002 m. dirbo su Kijevo koplyčios choru „Dumka“ (ukr. Думка)[5] su kuriuo gastroliavo Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir kt.

2000–2004 m. Oksana Madaraš buvo muzikos akademijos aspirantė-stažuotoja Operos ir simfoninio dirigavimo katedroje pas profesorių Eugenijų Duščenką. Nuo 2002 m. ji yra Kijevo nacionalinio akademinio operetės teatro dirigentė ir Kijevo vaikų menų akademijos muzikos fakulteto kamerinio orkestro meno vadovė[5]. 2003 m. Oksana Madaraš paruošė keletą pastatymų Mykolajivo valstybiniame akademiniame dramos ir muzikinės komedijos teatre.[6]

2021 m. Oksana Madaraš pradėjo dirbti akademijos Operinio simfoninio dirigavimo katedroje, tačiau 2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą dirigentė paliko gimtinę ir Kauno valstybinio muzikinio teatro pakviesta atvyko į Lietuvą, kur buvo priimta dirigentės etatui.[3]

Kūrybinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar studijų metu Oksana Madaraš dirigavo tokius muzikos akademijos teatro spektaklius kaip Sergejaus Rachmaninovo „Aleko“, Piotro ČaikovskioEugenijus Oneginas“, Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjas“.[1]

Dirbdama Kijevo nacionaliniame akademiniame operetės teatre Oksana Madaraš parengė ir dirigavo visai eilei pastatymų:[7] Džiuzepės Verdžio „Rigoletą“, Piotro ČaikovskioEugenijų Oneginą“, Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėją“, Sergejaus Rachmaninovo „Aleko“, Karlo Orfo „Carmina Burana“, Imrės Kalmano „Silvą“ ir „Misterį X“, Johano Štrauso „Čigonų baroną“, Franco Leharo „Grafą Liuksemburgą“, Žako Ofenbacho „Kviestinė vakarienė su italais“, Igorio Poklado (ukr. І́гор Дми́трович По́клад) pjesėse „Kalėdų naktis“ ir „Tokia žydiška laimė“, Mykolos Lysenkos „Gegužės naktį“, Marko Samoilovo (rus. Марк Самойлович Самойлов (Лившиц)) „Amerikietišką komediją“ ir kt. Ji taip pat paruošė ir dirigavo koncertines programas: Žoržo Bize „Karmen“, Gaetano Donicečio „Varpas“, Johano Štrauso „Šikšnosparnis“, Imrės Kalmano „Monmartro žibuoklė“[8], Frederiko Lėvės miuziklo „Mano puikioji ledi“, Johano Sebastjano Bacho pjesės „Kavos kantata“, Mykolos Arkaso (ukr. Аркас Микола Миколайович) „Katerina“ ir kt.

Oksana Madaraš Kijevo nacionaliniame akademiniame operetės teatre nuo 2012 m. pastatė ir dirigavo kasmetiniame simfoniniame koncerte „Štrausas operetėje“,[9][1][5] Kijeve vykstančiame prancūzų pavasario festivalio koncertui „Vivat, Offenbach“ 2016 m. (Prancūzų instituto remiamame projekte),[10][11] koncertams „Vivat, L’Operette“ 2017 m., „The best of opera masterpieces“, vengriškos muzikos ciklą „Dunojaus perlai“, „Simfoninį kokteilį BLIUZO stiliumi“ 2016 m. (Austrijos kultūrinio forumo remiamame projekte), „Frans Lehar“ 2015 m. (bendras Kijevo valstybinio akademinio operetės ir Budapešto operetės ir miuziklo teatrų projekte).[5] Dirigavo gala koncertuose 2011 m. Kaune ir Kijeve, vykdant bendrą tarptautinį Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Kijevo valstybinio akademinio operetės teatro projektą Ukrainos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo 20-mečio proga ir kt. Kartu su Kijevo akademiniu operetės teatru aktyviai gastroliavo po Ukrainą.[12]

Oksana Madaraš bendradarbiavo su visa eile orkestrų. Tarp jų su Ukrainos valstybiniu simfoniniu orkestru, akademinio operetės teatro simfoniniu orkestru, Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, Sankt Peterburgo festivalio orkestru (Rusijos Federacija), Ternopilio regioninės filharmonijos simfoniniu orkestru, Mykolajivo regiono kultūros skyriaus simfoniniu orkestru, Mykolajivo regioninės filharmonijos kameriniu orkestru „Ars-Nova“,[13] Piotro Čaikovskio valstybinės muzikos akademijos simfoniniu orkestru.

Veikla Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2007 m. užsimezgė glaudus dirigentės bendradarbiavimas su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. 2007 m Oksana Madaraš dirigavo VII, X, XI, XIII, XIV, XV, XVI tarptautiniame operetės festivalyje „Operetė Kauno pilyje“,[4][14][15][16]

2014 metų kovą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirigavo Džoakino Rosinio operą „Sevilijos kirpėjas“ [1], o 2022 m. dirbo dirigento padėjėja ruošiant Džiuzepės Verdžio operą „Nabukas“.[17]

Dirigentė taip pat noriai dalyvauja ir kituose Kauno mieste rengiamuose muzikiniuose projektuose, t. t. 2022 m. dirigavo Kauno miesto Dainų ir šokių šventėje.


Dalyvavimas tarptautiniuose festivaliuose: „O – Fest“ (Kijevas, Buča)[18], „Prancūziškas pavasaris“ (Kijevas), „Auksiniai Bukovinos plojimai“ (Černivciai), „Tavrijos Melpomenė“ (Chersonas), „Gogol Fest“ (Poltava) ir kt.

Dirigentė dalyvavo daugelyje prestižinių muzikinių konkursų: ​​1998 m. A. Pedročio tarptautiniame simfoninių dirigentų konkurse (Trento, Italija), Vachtango Džordanijos (ukr. Вахтанга Жордания) tarptautiniame simfoninių orkestrų dirigentų konkurse (Charkovas, Ukraina),[1][19] 1998 m. Stepano Turčako (ukr. Степан Васильович Турчак) nacionaliniame simfoninių orkestrų dirigentų konkurse (Kijevas, Ukraina), Sovietų Sąjungos jaunųjų choro dirigentų konkurse.

Oksana Madaraš ne kartą buvo žiuri narė: I ir II visos Ukrainos atvirame choro dirigentų konkurse „Saulės upelis“ (Mykolajivas, 2015–2016 m.), IV tarptautiniame Bortnianskio vokalinių ansamblių konkurse (Kijevas, 2014 m.) ir kt.

Oksana Madaraš dalyvavo mokslinėse ir praktinėse konferencijose, tarp jų – „XXI amžiaus Ukrainos tradicinė kultūra“ (2015 m.) ir kt.

  • 1988 m. Visasąjunginio jaunųjų choro dirigentų konkurso Mykolajive (Ukraina) antros premijos laureatė.
  • 1998 m. Antro Nacionalinio Stepano Turčako simfoninių orkestrų dirigentų konkurso diplomantė ir specialus prizo už geriausią privalomo kūrinio- Maurico Ravelio siuita №2 „Daphnis e Chloe“- atlikimą, „Vilties rožė“ (ukr. Троянда надии) laimėtoja.
  • 1998 m. diplomas už atlikimą antrame ture tarptautiniame Antonio Pedročio (it. Antonio Pedrotti) simfoninių dirigentų konkurse Trento (Italija)
  • 2003 m. už Mykolajivo akademiniame dramos ir muzikinės komedijos teatre pastatytą ukrainiečių kompozitoriaus Mykolos Arkaso (ukr. Мико́ла Микола́йович Арка́с) (1852–1909 m.) operą „Katerina“ Oksana Madaraš tapo apskrities Mykolos Arkaso premijos laureate[1]
  • 2005 m. kovą įteiktas Ukrainos ministrų kabineto diplomas[1]
  • 2008 m. gruodį už reikšmingą asmeninį indėlį į teatro ir muzikos meno plėtrą suteiktas „Ukrainos nusipelniusios artistės“ garbės vardas[20]
  • 2012 m. įteikta pirma meninio vadovo ir dirigento premija tarptautiniame E Stankovičiaus konkurse diriguojant Valstybiniės Kijevo muzikos akademijos kameriniam orkestrui
  • 2019 m. suteiktas „Ukrainos liaudies artistės“ garbės vardas[21]
  • 2021 m. liepą Kauno m. įteiktas Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio apdovanojimas „Už reikšmingą kūrybinį bendradarbiavimą, stiprinant tarpvalstybinius ryšius“
    Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio apdovanojimas „Už reikšmingą kūrybinį bendradarbiavimą, stiprinant tarpvalstybinius ryšius“
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Sviatoslavas Litvinenko, „Maradaš Oksana Stepanovna“, Kievo Nacionalinis akademinis operetės teatras [1] Archyvuota kopija 2022-05-15 iš Wayback Machine projekto.
  2. Nadia Jurčenko, „Oksana Madaraš: dirigentas Ukrainoje – net labai moteriška profesija“, Ukrinform, 2015 01 01 [2]
  3. 3,0 3,1 Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė, „Dirigentė ukrainietė: kodėl mes turime atleisti rusams jų nekultūrą už jų kultūrą?“, Kauno diena, 2022 04 09 [3]
  4. 4,0 4,1 Artūras Morozovas, „Skaniausiais gyvenimo teramisu – iš Maidano“, Kauno diena, 2014 03 31 [4]
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Troščanivska O.A., „Maradaš Oksana Stepanovna“, Šiuolaikinės Ukrainos enciklopedija, 2020 m. [5]
  6. Oksana Maradaš, Dirigentė (Ukraina), web2.saulenet.lt [6]
  7. „Teatro dirigentai. Oksana Madaraš“, Operetta news, 2016 m., N. 6, p. 6. [7]
  8. Kyiv Operetta Theater stages new version of Emmerich Kalman’s The Violet of Montmartre, Day, 8 of July 2008, www.day.kyiv.ua [8]
  9. Katerina Mašenko, „Štrausas operetėje“, Day, 2013 12 25 [9]
  10. Iryna Ševčenko, „Kijevo operetės teatras suvaidino „prancūziškai““, (rus. Киевский театр оперетты сыграл «по-французски»), Facenews, 2022 06 18 [10]
  11. „Bravo, Maestro! Tegyvuoja Ofenfachas!“ (rus. Филипп Уи. Браво, Маэстро! Виват Оффенбах!), Chercher la femme, 2016 07 01 [11]
  12. „Šiandien Mykolajive pasirodys unikali moteris-dirigentė Oksana Madaraš“, Mykolajivo politinis-internetinis laikraštis [12] Archyvuota kopija 2022-06-19 iš Wayback Machine projekto.
  13. Anatolijus Zolotuchinas, „Ars-Nova: „«Italian fresco” ”, 2016 10 15 [13]
  14. Osvaldas Grinius, „Talentai – operetės festivalio reklamos žvaigždyne“, Kamanė.lt, 2008 07 08, [14]
  15. Justina Paltanavičiūtė, „Jubilee operetta at kaunas Castle“, Kamanė.lt, 2011 07 15 [15]
  16. Kas vyksta Kaune, Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje 2017“. Koncertas „Mano meilė – Operetė“", 2017 07 06 [16]
  17. Džiuzepės Verdžio opera „Nabukas“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Programa. Premjera 2022 m. liepos 16 d. Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas [17]
  18. „Komedijos festivalis Černivcuose, pasibaigęs operete apie vaistininką, kuris nesugebėjo nusikasti iki miegamojo pirmą vestuvių naktį“ (ukr. Фестиваль комедії у Чернівцях завершився оперетою про фармацевта, який не міг дістатися до спальні у першу шлюбну ніч) [18]
  19. „Tarptautinis Vachtango Džordanijos dirigentų konkursas“, Muzikinis gyvenimas (rus. Музыкальная жизнь), 2001 09 [19]
  20. Ukrainos prezidento įsakymas dėll teatrinio meno veikėjų apdovadojimo Ukrainos teatro šimtmečio proga, 2008 12 19 (ukr. "Заслужений артист України", Мадараш - диригентові театрально-видовищного Оксані Степанівні закладу культури "Київський академічний театр оперети", Указ Президента України про нагородження діячів театрального мистецтва, Президент України, В. Ющенко, м. Київ, 19 грудня 2008 року, N 1185/2008) [20]
  21. Ukrainos Prezidento įsakymas dėl Liaudies artristės vardo suteikimo Oksanai Madaraš. 2019 m. gruodžio 17 dieną (ukr. Указ Президента України №908/2019, Про відзначення державними нагородами України працівників театрально-видовищного закладу культури «Київський національний академічний театр оперети». «Народний артист України», Мадараш Оксані Степанівні — диригентові вищої категорії, Президент України В. ЗеленсЬкий 17 грудня 2019 року)[21]