Bučačas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bučačas
ukr. Бучач
   Coat of Arms Buchach.PNG   
Бучач - панорама Західна сторона. Андрій Л..jpg
Miesto reginys

Bučačas
49°03′50″ š. pl. 25°23′15″ r. ilg. / 49.06389°š. pl. 25.38750°r. ilg. / 49.06389; 25.38750 (Bučačas)Koordinatės: 49°03′50″ š. pl. 25°23′15″ r. ilg. / 49.06389°š. pl. 25.38750°r. ilg. / 49.06389; 25.38750 (Bučačas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Ternopilio sritis Ternopilio sritis
Rajonas: Bučačo rajonas
Gyventojų (2001): 12 511
Plotas: 10 km²
Tankumas (2001): 1 251 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BučačasVikiteka

Bučačas (ukr. Бучач) – miestas Ukrainoje, Ternopilio srities pietvakariuose, prie Strypos upės. Rajono centras. Geležinkelio stotis. Plentai į Ternopilį, Ivano Frankivską, Čortkivą. Maisto ir gėrimų (sulčių, spirito, likerio, pieno, sūrio), litavimo–mechanikos, medienos apdirbimo pramonė.[1] Veikia krašto muziejus.

Bučače išlikę nemažai paveldo objektų: barokinė rotušė (apie 1750 m.), XIV a. pilies liekanos, bazilijonų vienuolynas (1770 m.), Šv. Mykolo cerkvė (1610 m.), vėlyvojo baroko Šv. Pokrovos cerkvė (apie 1764 m.), Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1763 m.), XIX a. gimnazija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1260 m. minima slavų Bučačo gyvenvietė. Magdeburgo teisė pirmąsyk suteikta kažkada prieš 1379 m.[2], antrąsyk – 1515 m. Buvo svarbus amatų centras, 1580 m. pastatyta pilis. 1667 m. Bučačą sudegino totoriai. 1672 m. čia sudaryta Bučačo taika tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos. Nepaisant to, mūšiai dėl Bučačo tęsėsi ir toliau. XVIII a. valdant grafui Potockiui, mieste pastatyta daug architektūros paveldo. XIX a. miestas sumenko.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 78 psl.
  2. Semkowicz, W. Ród Awdańców w wiekach średnich (ciąg dalszy) // Roczniki Towarzystwa Przyjaciół Nauk Poznańskiego. – 1917. – T. 44. – S. 280 [120].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]