Nord Stream 2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nord Stream 2
Vieta
ŠalysRusijos vėliava Rusija, Vokietijos vėliava Vokietija
TrasaUst Luga (Kingisepo rajonas) - (Baltijos jūra) - Greifsvaldas
Nutiestas paleiNord Stream-1
Pagrindinė informacija
Tipasgamtinės dujos
PartneriaiRusija Gazprom,
Vokietija Uniper,
Vokietija Wintershall,
Austrija OMV,
Prancūzija Engie,
Jungtinė Karalystė/Nyderlandai Royal Dutch Shell
OperatoriusNord Stream 2 AG
RangovaiAllseas
Techninė informacija
Ilgis1234 km
Jungties pajėgumai55 mlrd. m³ per metus
Skersmuo1220 mm
Kompresorinės stotys1 (Slovanskaja)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Nord Stream 2 – neinauguruotas magistralinis dujotiekis, nutiestas Baltijos jūros dugnu ir jungiantis Rusiją ir Vokietiją. Dujotiekis nutiestas tranzitu per Suomijos, Danijos ir Švedijos teritorijas, bet nebuvo prijungtas prie šių šalių gamtinių dujų skirstymo tinklų. Skirtas transportavimui dujoms iš Vakarų Sibiro telkinių, esančių Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (Tiumenės sritis).

„Nord Stream 2“ yra ilgiausias nutiestas povandeninis magistralinis dujotiekis, kuris savo ilgiu aplenkė lygi tol ilgiausią pirmtaką Nord Stream.

Statybų ir derybų metu prieš dujotiekio statybas pasisakė JAV ir įvairių Centrinės bei Rytų Europos šalių atstovai, motyvuodami galima sustiprėjusia Rusijos įtaka Europoje ir susilpnėjusiu NATO šalių saugumu dėl energetinės priklausomybės.[1] 2019 m. statybų metu dujotiekio tiesimo trasos statybų aikštelę buvo užėmę protestuotojai.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. sausio 31 d. Vokietijos vyriausybė išdavė leidimą dujotiekio statyboms šalies teritorijoje.

2021 m. rugsėjį užbaigti visi statybų darbai, bet dujotiekis nepradėtas eksploatuoti.[3]

Rusijos karas Ukrainoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario 22 d. Vokietijos kancleris Olaf Scholz sustabdė „Nord Stream 2“ jungties dokumentų ratifikavimą, baiminantis Rusijos įtakos Europoje ir dėl tvyrančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos.[4] Po dviejų dienų vasario 24 d. prasidėjo 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Dujotiekio paleidimas atidėtas neribotam laikui.

Dujotiekio sabotažas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. rugsėjo 26 d. šalia Danijos Bornholmo salos buvo pastebėtas stiprus slėgio sumažėjimas bei dujų nuotėkis.[5] Netrukus po šio įvykio Danijos ir Švedijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus dėl galimo sabotažo. Danijos premjerė Mette Frederiksen teigė, kad tokį nuotėkį galėjo sukelti tik tyčiniai veiksmai, o ne nelaimingas atsitikimas.[6]

Danijos ir Švedijos tyrėjai nustatė, kad iš viso įvyko 4 skirtingi sprogimai – po 2 Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 dujotiekiuose. Dėl šių sprogimų įvyko didžiausias žmonijos istorijoje metano dujų nuotėkis į atmosferą – iš viso buvo išleista nuo 100 000 iki 400 000 tonų.[7] 2022 m. spalį Rusija patvirtino, kad Nord Stream 2 trasa B nėra pažeista ir ji galinti tiekti dujas, tačiau Vokietija atsisakė naudotis šiuo dujotiekiu.[8][9][10]

Nepaisant trijų valstybių nepriklausomų tyrimų, 2023 m. duomenimis nebuvo patvirtintų išvadų, kas sukėlė šiuos spogimus.[11]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Vašingtonas planuoja paskelbti sankcijas „Nord Stream 2““. 15min. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
  2. „Prieš „Nord Stream 2“ protestuojantys aktyvistai užėmė statomo dujotekio atkarpą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
  3. „Vokietija teigia, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis negaus leidimo veikti dar šešis mėnesius“. LRT. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
  4. „Vokietija stabdo dujotiekio projektą „Nord Stream 2““. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
  5. Wetzel, Daniel (26 September 2022). „Massiver Druckabfall – Pipeline Nord Stream 2 teilweise zerstört“. Die Welt.
  6. LRT trumpai. „Nord Stream“ dujų nuotėkis – ar Ukrainos karas persikėlė į Baltijos jūrą?
  7. Benshoff, Laura. „The Nord Stream pipelines have stopped leaking. But the methane emitted broke records“. NPR.
  8. „Putin offers to boost gas supplies to Europe via Nord Stream 2“. www.aljazeera.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
  9. Hemicker, Lorenz; Käppel, Janina (2022-10-05). „Russland bestätigt Einsatzbereitschaft von Nord Stream 2“ [Russia confirms Nord Stream 2 is operable]. Frankfurter Allgemeine Zeitung (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. „Ende September kam es zu Explosionen unter Wasser an der Ostseepipeline. Dabei wurden beide Stränge der Pipeline Nord Stream 1 und ein Strang von Nord Stream 2 leck geschlagen.“
  10. „Gazprom: Nord Stream leaks stop, gas supply could resume on single line“. Reuters (anglų). 2022-10-03. Nuoroda tikrinta 2022-10-13.
  11. Bennetts, Marc (2023-02-02). „Who attacked the Nord Stream pipelines?“. The Times. London. Nuoroda tikrinta 2023-02-02.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]