Nord Stream

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nord Stream
Nordstream.png
Vieta
ŠalysRusijos vėliava Rusija, Vokietijos vėliava Vokietija
TrasaVyborgas - (Baltijos jūra) - Greifsvaldas
Pagrindinė informacija
Tipasgamtinės dujos
PartneriaiRusija Gazprom,
Vokietija E.ON Wintershall,
Nyderlandai Gasunie,
Prancūzija GDF Suez
OperatoriusNord Stream AG
RangovaiSaipem, allseas, Rambøll, Environmental Resource Management, Marin Mätteknik, IfAÖ, PeterGaz, DOF Subsea, Intec Engineering, Royal Boskalis Westminster, EUROPIPE, OMK, Sumitomo, EUPEC PipeCoatings, Rolls-Royce plc, Dresser-Rand Group, Siirtec Nigi SPA
Statybų vertė7,4 mlrd. (pirmasis etapas)
Vamzdžio gamintojasSalzgitter AG
Sumitomo Heavy Industries
Atidarymas2011 m. spalio 8 d.
Techninė informacija
Ilgis1222 km
Jungties pajėgumai55 mlrd. m³ per metus
Skersmuo1220 mm
Kompresorinės stotys1 (Vyborgas)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Nord Stream – gamtinių dujų dujotiekis nutiestas Baltijos jūros dugnu ir jungiantis Rusiją ir Vokietiją.[1] Dujotiekis nuteistas tranzitu per Suomijos, Danijos ir Švedijos teritorijas, bet nebuvo prijungtas prie šių šalių gamtinių dujų skirstymo tinklų. Transportuojamos dujos iš Vakarų Sibiro telkinių esančių Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (Tiumenės sritis).

Nord Stream buvo ilgiausias povandeninis magistralinis dujotiekis (šiuo metu ilgiausias – Nord Stream 2), kuris savo ilgiu aplenkė lygi tol ilgiausią Langeledo dujotiekį.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nord Stream atidarymas.

Projektas pradėtas vystyti 1997 m., kai Gazprom ir Suomijos kompanija Neste (vėliau – Fortum) įkūrė jungtinę kompaniją, North Transgas Oy, kuri vystytų dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.

2011 m. spalio 8 d. Nord Stream paleistas veikti.[3] Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos premjeras François Fillon ir Nyderlandų premjeras Mark Rutte.

2012 m. spalio 8 d. išplėstas Nord Stream 1 pajėgumas atidarius antrąją dujotiekio jungtį. Bendrasis dujotiekio pejėgumas išaugo iki 55 mlrd. m³ per metus.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Rusija jaučiasi „stumiama“ stabdyti dujų tiekimą per „Nord Stream 1““. Delfi. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d. 
  2. „UPDATE 1-Nord Stream to finish 1st gas pipeline Thursday“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d. 
  3. „„Nord Stream““. 15min. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]