Nord Stream
| Nord Stream | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Rusija,  Vokietija |
| Trasa | Vyborgas - (Baltijos jūra) - Greifsvaldas |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | gamtinės dujos |
| Partneriai | Gazprom, E.ON Wintershall, Gasunie, GDF Suez |
| Operatorius | Nord Stream AG |
| Rangovai | Saipem, allseas, Rambøll, Environmental Resource Management, Marin Mätteknik, IfAÖ, PeterGaz, DOF Subsea, Intec Engineering, Royal Boskalis Westminster, EUROPIPE, OMK, Sumitomo, EUPEC PipeCoatings, Rolls-Royce plc, Dresser-Rand Group, Siirtec Nigi SPA |
| Statybų vertė | 7,4 mlrd. € (pirmasis etapas) |
| Vamzdžio gamintojas | Salzgitter AG Sumitomo Heavy Industries |
| Atidarymas | 2011 m. spalio 8 d. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 1222 km |
| Jungties pajėgumai | 55 mlrd. m³ per metus |
| Skersmuo | 1220 mm |
| Kompresorinės stotys | 1 (Vyborgas) |
Nord Stream – gamtinių dujų dujotiekis nutiestas Baltijos jūros dugnu ir jungiantis Rusiją ir Vokietiją.[1] Dujotiekis nuteistas tranzitu per Suomijos, Danijos ir Švedijos teritorijas, bet nebuvo prijungtas prie šių šalių gamtinių dujų skirstymo tinklų. Transportuojamos dujos iš Vakarų Sibiro telkinių esančių Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (Tiumenės sritis).
Nord Stream buvo ilgiausias povandeninis magistralinis dujotiekis (šiuo metu ilgiausias – Nord Stream 2), kuris savo ilgiu aplenkė lygi tol ilgiausią Langeledo dujotiekį.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Projektas pradėtas vystyti 1997 m., kai Gazprom ir Suomijos kompanija Neste (vėliau – Fortum) įkūrė jungtinę kompaniją, North Transgas Oy, kuri vystytų dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.
2011 m. spalio 8 d. Nord Stream paleistas veikti.[3] Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos premjeras François Fillon ir Nyderlandų premjeras Mark Rutte.
2012 m. spalio 8 d. išplėstas Nord Stream 1 pajėgumas atidarius antrąją dujotiekio jungtį. Bendrasis dujotiekio pejėgumas išaugo iki 55 mlrd. m³ per metus.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Rusija jaučiasi „stumiama“ stabdyti dujų tiekimą per „Nord Stream 1““. Delfi. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
- ↑ „UPDATE 1-Nord Stream to finish 1st gas pipeline Thursday“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
- ↑ „„Nord Stream““. 15min. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.