Nepasiekiamumo polius
Nepasiekiamumo polius – geografijoje taip vadinamas taškas, kuris kokiu nors atžvilgiu yra atokiausia ar sunkiausiai pasiekiama vieta. Paprastai jis nustatomas pagal kranto liniją – sausumos nepasiekiamumo polius yra toliausiai nuo jūrų ir vandenynų nutolusi vieta, o vandenyno nepasiekiamumo polius – toliausiai nuo sausumos nutolusi vieta.
Nepasiekiamumo poliaus sąvoką 1920 m. įvedė Islandijos keliautojas Vilhjalmuras Stefansonas, siekdamas atskirti Šiaurės ašigalį nuo sunkiausiai pasiekiamos Arkties vietos.[1]
Nepasiekiamumo polius žemyne dažnai nėra visuotinai sutarta vieta, nes paklaidos gali atsirasti tiek interpretuojant kranto liniją (pvz., įtraukiant siauras įlankas, užutėkius, estuarijas, arba ne), tiek taikant skirtingus matematinius modelius – geodezinį ir euklidinį.[1]
Šiaurės ir pietų nepasiekiamumo poliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės arba Arkties nepasiekiamumo polius – tai toliausiai nuo sausumos nutolusi Arkties vandenyno vieta. Ji yra dengiama plūduriuojančių ledų, o jos koordinatės bent keletą kartų buvo perskaičiuotos. Pirminės šio taško koordinatės buvo 84°03′ š. pl. 174°51′ v. ilg., ir 1928 m. šią vietą lėktuvu pasiekė britų lakūnas Habertas Vilkinsas. 2013 m. paskelbta apie naujai apskaičiuotą Šiaurės nepasiekiamumo polių, kuris esąs 200 km nuo ankstesnės vietos. Jis nutolęs po 1008 km nuo trijų atrimiausių sausumos plotų – Henrietos salos, Šiaurinės Žemės Arkties kyšulio ir Elsmyro salos. Jo koordinatės – 85°48′ š. pl. 176°9′ v. ilg. / 85.800°š. pl. 176.150°r. ilg..[2]
Pietų nepasiekiamumo polius yra toliausiai nuo vandenyno nutolusi Antarktidos vieta. Kadangi žemyno pakrantėje gausu ledynų, užšąlusių jūros plotų, tiksliai kranto liniją nustatyti sudėtinga. Tradiciškai Pietų nepasiekiamumo poliumi laikomas taškas 82°06′ p. pl. 54°58′ r. ilg. / 82.100°š. pl. 54.967°r. ilg.. Jis nutolęs 878 km nuo Pietų ašigalio. 1958 m. TSRS čia įkūrė mokslinę stotį „Nepasiekiamumo polius“, bet netrukus ją apleido. Šioje vietoje išliko bazės liekanos ir Lenino paminklas.[1] Pastaraisiais metais pasiūlyta dar keletas taškų, kurie galėtų būtų laikomi Pietų nepasiekiamumo poliumi – 85°50′ p. pl. 65°47′ r. ilg. / 85.833°š. pl. 65.783°r. ilg.[3] arba 82°53′14″ p. pl. 55°4′30″ r. ilg. / 82.88722°š. pl. 55.07500°r. ilg. (2005 m. šį tašką pasiekė ispanų ekspedicija, vedina Ramono Hernando de Laramendžio).[4]
Vandenyno nepasiekiamumo polius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinio vandenyno nepasiekiamumo polius – toliausia vieta nuo bet kokios sausumos – apskaičiuotas esant 48°52.5′ p. pl. 123°23.6′ v. ilg. / 48.8750°š. pl. 123.3933°r. ilg.. Ši lokacija dar vadinama Nemo tašku (angl. Point Nemo), pagal Žiulio Verno knygos veikėją kapitoną Nemo. Ji yra pietų Ramiajame vandenyne, nutoltusi po 2688 km nuo Diusio atolo (Pitkerno dalis), Motu Nui salelės (šalia Velykų salos) ir Mehero salos (netoli Antarktidos Merės Berd žemės). Ši vieta tokia atoki, kad paprastai arčiausiai šios vietos esantys žmonės yra Tarptautinės kosminės stoties kosmonatai.[5]
Šalia šios vietos paprastai leidžiasi ir kartais paliekami nuskęsti erdvėlaiviai.[6] Netoli šios vietos (ji tuo metu dar buvo nesutatyta) rašytojas H. P. Lavkraftas aprašė prasmegusį Rleho miestą, kuriame gyvena vandenų siaubūnas Kthulhu.
Žemynų nepasiekiamumo poliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eurazijos nepasiekiamumo polius (toliausia vieta nuo jūros) ilgą laiką laikytas esant Kinijoje, Sindziange esančioje Gurbantiungiuto dykumoje – 46°17′ š. pl. 86°40′ r. ilg. / 46.283°š. pl. 86.667°r. ilg.. Šis taškas yra 2645 km nuo vandenyno, 320 km į šiaurę nuo Urumčio, netoli Choštolgajaus gyvenvietės. 2007 m. perskaičiavus koordinates iš naujo (vandenynui priskyrus Obės užutėkį) gautas taškas 45°16′48″ š. pl. 88°8′24″ r. ilg. / 45.28000°š. pl. 88.14000°r. ilg., kuris yra 2513 km nuo vandenyno, ties Džungarijos vartais (Kaskirsu vietovė, Burultokajaus apskritis, Altajaus prefektūra, Sindziangas).[7]
Šiaurės Amerikos nepasiekiamumo polius yra Jungtinėse Valstijose, Pietų Dakotos pietvakariuose, 11 km nuo Aleno gyvenvietės, Pušų Kalnagūbrio indėnų rezervacijoje (43°21′36″ š. pl. 101°58′12″ v. ilg. / 43.36000°š. pl. 101.97000°r. ilg.). Vieta nutolusi 1650 km nuo vandenyno.[7] Tašką žymi stulpas su lakotų simbolika.
Pietų Amerikos nepasiekiamumo polius yra Brazilijoje, Mato Grose, netoli Arenapolio, už 1504 km nuo vandenyno (14°3′0″ p. pl. 56°51′0″ v. ilg. / 14.05000°š. pl. 56.85000°r. ilg.).[7] Labai panašiu atstumu nutolęs ir kitas taškas, esantis ~200 km piečiau Amazonės.[1]
Australijos nepasiekiamumo polius yra Šiaurės Teritorijoje, 920 km nuo kranto, 161 km į vakarus nuo Alis Springso, 30 km nuo Papunjos gyvenvietės (23°10′12″ p. pl. 132°16′12″ r. ilg. / 23.17000°š. pl. 132.27000°r. ilg.).[7]
Afrikos nepasiekiamumo polius yra Centrinės Afrikos Respublikoje, 1814 km nuo vandenyno, netoli Obo miesto ir CAR, Pietų Sudano bei Kongo DR sienų sankirtos (5°39′0″ š. pl. 26°10′12″ r. ilg. / 5.65000°š. pl. 26.17000°r. ilg.).[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Poles of Inaccessibility – the Remotest Places on Earth, esri.com
- ↑ Rees, Gareth; Headland, Robert; Scambos, Ted; Haran, Terry (2014). „Finding the Arctic pole of inaccessibility“. Polar Record. 50: 86–91.
- ↑ Headland, R.K. (1996). „Polar Information Sheets“. spri.cam.ac.uk. Scott Polar Research Institute, University of Cambridge.
- ↑ „Spaniards reach the 'second' South Pole of Inaccessibility – still no trace of Lenin“ Archyvuota kopija 2016-04-14 iš Wayback Machine projekto.. explorersweb.com. ThePoles.com.
- ↑ Davies, Ella. The Place Furthest from Land is Known as Point Nemo. BBC, 2016.
- ↑ Smith-Strickland, Kiona. „This Watery Graveyard is the Resting Place for 161 Sunken Spaceships“. Gizmodo.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 Garcia-Castellanos, Daniel; Lombardo, Umberto (September 2007). „Poles of inaccessibility: A calculation algorithm for the remotest places on earth“ (PDF). Scottish Geographical Journal. 123 (3): 227–233.