Džungarijos vartai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 45°21′03″ š. pl. 82°25′27″ r. ilg. / 45.35083°š. pl. 82.42417°r. ilg. / 45.35083; 82.42417

Geležinkelis per Džungarijos vartus

Džungarijos vartai (kaz. Жоңғар қақпасы, Жетісу қақпасы, kin. 阿拉山口, pinyin: Ālā Shānkǒu) – tektoninė siaurymė Vidurinėje Azijoje, įsiterpusi tarp Džungarijos Alatau kalnų vakaruose ir Birliktau kalnagūbrio rytuose, sujungia Džungarijos lygumą ir Balchašo-Alakolio dubumą. Tai gana plati (10 km) ir ilga (50 km) plokščio paviršiaus juosta, esanti 300–400 m aukštyje[1]. Ją kerta KazachstanoKinijos siena.

Klimatas sausringas, vyrauja pusdykumės. Džungarijos vartai garsėja stipriais vėjais – dėl aerodinaminių savybių šiuo koridoriumi žiemą iš Kinijos pučia sausas žvarbus pietryčių vėjas ibe, o orams persimainius – šiaurės vakarų vėjas iš Kazachstano saikanas. Vėjo greitis gali siekti 70 m/s.

Nuo pat senovės Džungarijos vartai buvo svarbi jungtis tarp Žetisu ir Džungarijos kraštų. Čia keliaudavo tiurkų klajokliai, ėjo viena iš šilko kelio trasų, XIII a. per juos įsiveržęs Čingischanas užkariavo Vidurinę Aziją. 1969 m. prie Žalanaškolio ežero įvyko susišaudymas tarp TSRS ir Kinijos pasieniečių. 1991 m. per Džungarijos vartus nutiestas geležinkelis į Urumčį. Eina automobilių kelias.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 135 psl.