Užutėkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Užutėkis – giliai į krantą įsiterpusi upės akvatorijos dalis, apsaugota nuo tėkmės ir ledonešio. Dažniausiai formuojasi lygumų upių ruožuose, kuriems būdingas meandravimas; jūros, ežero arba tvenkinio įlanka, apsaugota nuo bangų ir audrų.[1][2] Užutėkiai paprastai formuojasi jūros krante, kur yra skirtingo kietumo uolienų atodanga; bangų sukelta erozija minkštesnes uolienas veikia daug kartų greičiau nei kietesnes.[3][4]

Dideli užutėkiai vadinami įlankomis; siauri, stačiais krantais – fjordais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Užutėkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
  2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
  3. Jackson, Julia A (1997). Glossary of Geology (4th ed.). Alexandria, VA: American Geological Institute. pp. 146–147. ISBN 0-922152-34-9. 
  4. Clark, John O. E.; Stiegler, Stella (2000). The Facts on File: Dictionary of Earth Science. New York: Market House Books Ltd.  [1]