Narkūnai
Kitos reikšmės – Narkūnai (reikšmės).
Narkūnai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°28′01″š. pl. 25°33′22″r. ilg. / 55.467°š. pl. 25.556°r. ilg.Koordinatės: 55°28′01″š. pl. 25°33′22″r. ilg. / 55.467°š. pl. 25.556°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Leliūnų seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 170 (2011 m.) | |
![]() |
NarkūnaiVikiteka | |
Narkūnai – gyvenvietė Utenos rajone, 4 km į pietus nuo Utenos, prie kelio 4903 Utena–Pakalniai–Alanta , prie Utenėlės upelio. Kaimo teritorija driekiasi į rytus iki kelio A14 Vilnius–Utena , Kigio ežero. Praeina nebeveikiantis geležinkelis Švenčionėliai–Utena. Seniūnaitijos centras.
1960 m. čia pastatyta laboratorinių elektros krosnių gamykla. Kaime stūkso Narkūnų piliakalnis, su kuriuo siejamas Utenos miesto atsiradimas.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kairiajame Utenėlės krante stūkso Narkūnų piliakalnis, kuriame tikriausiai gyventa dar 1000 m. pr. m. e. Legendos ir XVI a. romantikai teigė, kad ant šio piliakalnio XII a. pilį pasistatęs kunigaikštis Utenis, todėl šis piliakalnis buvo žinomas kaip Utenio pilis, o šalia esantis mažesnis – Utenio kapas. Manoma, kad piliakalniai dabartinę išvaizdą įgavo XIII–XIV a., kai didžiajame piliakalnyje buvo žemvaldžio pilis, o mažasis paverstas priešpiliu. Papėdėse augo amatininkų gyvenvietė, Utenos pirmtakė. Manoma, kad ši gyvenvietė persikėlė į dabartinę Utenos vietą po pilies sudeginimo 1433 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1884 m. ir 2011 m. | |||||||||
1884 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1986 m.[3] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
135 | 270 | 203 | 220 | 193 | 194 | 135 | 170 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Narkūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 665 psl.
- ↑ Narkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 179 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Narkuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 912 psl. (lenk.)
- Narkuny (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 370 psl. (lenk.)