Narkūnai
Kitos reikšmės – Narkūnai (reikšmės).
| Narkūnai | ||
|---|---|---|
  Narkūnai |
||
| Koordinatės | 55°27′43″š. pl. 25°33′14″r. ilg. / 55.462°š. pl. 25.554°r. ilg.Koordinatės: 55°27′43″š. pl. 25°33′14″r. ilg. / 55.462°š. pl. 25.554°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Leliūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 253 | |
 Vikiteka |
Narkūnai | |
Narkūnai – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Utenos, prie kelio 4903 Utena–Pakalniai–Alanta , prie Utenėlės upelio. Kaimo teritorija driekiasi į rytus iki kelio A14 Vilnius–Utena , Kigio ežero. Praeina nebeveikiantis geležinkelis Švenčionėliai–Utena. Seniūnaitijos centras.
1960 m. čia pastatyta laboratorinių elektros krosnių gamykla. Kaime stūkso Narkūnų piliakalnis, su kuriuo siejamas Utenos miesto atsiradimas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kairiajame Utenėlės krante stūkso Narkūnų piliakalnis, kuriame tikriausiai gyventa dar 1000 m. pr. m. e. Legendos ir XVI a. romantikai teigė, kad ant šio piliakalnio XII a. pilį pasistatęs kunigaikštis Utenis, todėl šis piliakalnis buvo žinomas kaip Utenio pilis, o šalia esantis mažesnis – Utenio kapas. Manoma, kad piliakalniai dabartinę išvaizdą įgavo XIII–XIV a., kai didžiajame piliakalnyje buvo žemvaldžio pilis, o mažasis paverstas priešpiliu. Papėdėse augo amatininkų gyvenvietė, Utenos pirmtakė. Manoma, kad ši gyvenvietė persikėlė į dabartinę Utenos vietą po pilies sudeginimo 1433 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1884 m. | 1923 m.sur.[2] | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1986 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 135 | 270 | 203 | 220 | 193 | 194 | ||
| 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | - | - | ||
| 138 | 135 | 170 | 253 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Narkūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 665 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Narkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 179
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Narkuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 912 psl. (lenk.)
- Narkuny (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 370 psl. (lenk.)