Namysluvas
Namysluvas lenk. Namysłów | |
---|---|
Centrinė miesto aikštė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Opolės vaivadija |
Valsčius | Namysluvo |
Įkūrimo data | 1249 |
Burmistras | Kšyštofas Kuchčynskis |
Gyventojų | 16 297 |
Plotas | 22,62 km² |
Tankumas | 720 žm./km² |
Pašto kodas | 46-100 |
Tinklalapis | namyslow.eu |
Namysluvas (lenk. Namysłów, vok. Namslau) – miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Opolės, prie Oderio intako Vidavos upės. 16 297 gyventojų (2009 m.) Namysluvo apskrities centras.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė minima 1041 m., miestas įkurtas XIII a., miesto teisės – nuo 1249 m. 1313–1323 m. Piastų kunigaikštystės sostinė. Nuo 1329 m. priklausė Čekijai. Nuo XV a. svarbus prekybos, vėliau ir amatų, daugiausia gelumbės audimo centras. Nuo 1526 m. priklausė Habsburgų imperijai. Per 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą miestą užėmė Švedija, ekonomika smuko. 1742 m. Namysluvas atiteko Prūsijai. 1756–1763 m. miestą okupavo Austrija ir Rusija, 1806–1807 m. Prancūzija.
1862 m. nutiesta telegrafo linija, 1868 m. geležinkelis Vroclavas – Klučbarkas, 1899 m. – antroji geležinkelio linija į Opolę.
Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių Rogožnicos koncentracijos stovyklos filialas, dvi priverstinio darbo stovyklos. 1945 m. sausio 21 d. TSRS kariuomenė sugriovė apie pusę miesto pastatų. 1945 m. balandžio 30 d. Namysluvas perduotas Lenkijai, 1945–1975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2001 m. | |||||||||
1875 m. | 1885 m. | 1910 m. | 1933 m. | 1939 m. | 1983 m. | 1998 m. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
5 383 | 5 890 | 6 062 | 7 325 | 8 196 | 13 700 | 16 700 | 16 297 | ||
|
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko gotikinė pilis, statyta apie 1360 m., išplėsta XVI a. pirmoje pusėje, perstatyta XVIII a., vartų pastatas, statytas 1534 m., XVII a. padidintas, miesto sienos fragmentas su bokštais ir Krokuvos vartais, statyta XIV a. antroje pusėje. Gotikinė rotušė su renesanso stiliaus elementais statyta XV a. pabaigoje – XVII a., išplėsta XVIII a., perstatyta 1824 m. Jos 57 m aukščio bokštas statytas XIV a. – XV a. Išliko XVI a. – XIX a. gyvenamieji namai, 1789 m. statyta evangelikų mokykla.
- Bažnyčios
- Gotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Petro iš Atkantros, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, subarokinta apie 1675 m., perstatyta 1784 m.
- Gotikinė Šv. Petro ir Pauliaus, statyta 1370–1411 m., koplyčios pristatytos XV a. – XVI a.
- Barokinė Švč. Trejybės kapinių koplyčia, 1709 m.[1]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veikia viena seniausių Europoje alaus daryklų, maisto pramonės, elektrotechnikos, metalo, medienos apdirbimo, odos, stiklo pramonės įmonės. Daug sporto ir poilsio objektų, veikia krašto muziejus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 28 psl.