Naktikovas
| Nycticorax nycticorax | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naktikovas (Nycticorax nycticorax) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Naktikovas (Nycticorax nycticorax) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis, kurio skiriamasis požymis – nuo pakaušio nukaręs ilgas baltas kuodukas.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naktikovas yra kiek didesnis už varną. Nuo panašių paukščių skiriasi didele galva ir spalva. Patino ir patelės viršugalvis ir pečiai juodi, metalo blizgesio. Nuo pakaušio nukaręs ilgas baltas kuodukas, kaklas, nugara ir antuodegis pilki. Kakta, antakiai, gerklė ir kūno apačia balti, pilko atspalvio. Plasnojamosios ir uodegos plunksnos tamsiai pilkos. Snapas juodas, kojos žalsvai geltonos. Rainelė raudona. Jaunikliai rudi, su gelsvomis apvaliomis dėmėmis, be kuoduko.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Olandiją, Juodosios jūros šiaurinę pakrantę, Volgos žemupį, šiaurės Kazachstaną, pietinę Himalajų papėdę, šiaurės rytų Kiniją. Į pietus paplitęs iki okeaninių pakrančių (išskyrus Arabijos pusiasalį), Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Indijos, Ramiojo ir Atlanto vandenynų salose. Žiemoja Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje pastebimas retai, užklysta iš pietinių kraštų.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena vandens telkinių pakraščiuose, gausiai apaugusiose vandens augalija, krūmais. Nevengia žmogaus kaimynystės. Gali perėti iki 5–7 kilometrų nuo maitinimosi vietų.
Aktyvus naktį. Dieną tūno pasislėpęs tarp medžių ar krūmų. Pajutęs pavojų naktikovas ištempia kaklą ir stovi nejudėdamas. Išgąsdintas pašiaušia kaklo plunksnas ir pastato kuoduką. Patinas, nejudėdamas ištisas valandas, ant vienos kojos stovi prie lizdo ir saugo perinčią patelę. Pabaidytas staigiai šauna į viršų.
Peri kolonijomis su garniais, kormoranais, ibiais. Lizdą iš šakų suka krūmuose ir medžiuose. Retkarčiais užima senus garnių bei varninių paukščių lizdus. Dėtyje būna apie 4 kiaušinius. Jaunikliai lizdą palieka po maždaug 19 dienų, dar nemokėdami skraidyti, bet jau gerai laipiodami šakomis. Dažnai ištisos jauniklių grupės susirenka į stambesnius pilkųjų garnių arba kormoranų lizdus. Tada suaugę paukščiai ištisą parą maitina jauniklius. Maždaug 35 dieną jaunikliai pradeda skraidyti ir patys ieškosi maisto.
Minta vandens bestuburiais, smulkiais stuburiniais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.