MikroTik

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
MikroTik
Originalus pavadinimasSIA Mikrotīkls
PramonėInformacinės technologijos
ĮkurtaRyga, Latvija
(1996 m. kovo 14 d. (1996-03-14))
Įkūrėjas (-ai)John Tully (CEO)
Arnis Riekstiņš (CTO/COO)[1]
Centrinė būstinėBrīvības gatve 214i,
LV-1039 Ryga[2]
, Latvija
ProduktaiKomutatoriai,
maršrutizatoriai,
5G įranga, RouterOS
Produkcijakompiuterių tinklų techninė ir programinė įranga
PaslaugosĮrangos palaikymas, mokymai
Pajamos353,6 mln. € (2020 m.)[3]
Pelnas82,4 mln. € (2020 m.)[4]
Aktyvas1,24 mlrd. € (2021 m.)[5]
Darbuotojų316 (2020 m.)[6]
TinklalapisMikroTik.com
Ankstesnis (iki 2022 m.) logotipas

MikroTik (iš latv. mikrotīkls – mikrotinklas) – latviškas kompiuterių tinklų įrangos gamintojas, operacinės sistemos RouterOS plėtotojas. Gamina platų įrangos spektrą, nuo buitinių bevielių maršrutizatorių ar lauko antenų iki pramoninių cloud komutatorių, 5G sprendimų.

Stambiausia privati kompanija Latvijoje[7].

Gaminiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buitinis Mikrotik hAP ac²
Kelioninis Mikrotik mAP Lite
Mikrotik LHG LTE antena su modemu
Mikrotik RouterBOARD 750 ir hAP Lite
Mikrotik RB951Ui-2HnD

RouterOS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Linux pagrindu kuriama tinklinė, licencijuojama[8] operacinė sistema, skirta tinklų bei jų įrenginių valdymui[9].

Plėtojama apeinant GNU GPL, mat nors pagrįsta atviro kodo Linux OS, viešai RouterOS išeitinis kodas, kaip to reikalauja GPL[10][11], neteikiamas. Tad neaišku, kas konkrečiai ir kaip pakeista, lyginant su originalia Linux.

Galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

RouterOS palaiko visas šiuolaikines tinklų administravimo funkcijas, įrangos integracijas, maršrutizacijos protokolus. Suderinama su visais kompiuterių tinklų standartais. Teikia praktiškai neribotas galimybes, įgalina bet kokio sudėtingumo lygio konfigūracijas bei technologijas ir kitas savybes. Kelios iš jų:[12]

Ir t. t.

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

RouterOS versijų plėtra
Versija Prasidėjo Baigėsi Linux branduolys
3 2008 sausis 2009 spalis[13] 2.4.31
4 2009 spalis 2011 kovas[14] 2.6.26
5 2011 kovas 2013 rugsėjis[15] 2.6.35
6 2013 gegužė 2022 balandis[16] 3.3.5
7 2021 gruodis (naujausia)[17] 5.6.3

RouterBOARD[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maršrutizatorių serija[18], valdoma RouterOS. Gaminami įvairios paskirties ir galingumo, nuo kelioninių ir namudinių iki ypač galingų.

Cloud Core maršrutizatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cloud Core Router (CCR) – itin našių, didelio pralaidumo maršrutizatorių serija, skirta stambiems tinklo mazgams ar interneto tiekėjams. Yra gaminių su 72 branduoliais[19], apdorojančių 120 mln. duomenų paketų per sekundę, aptarnaujančių 200 Gbps jungtis[20] ir pan.

Pozicionuojami kaip ekonomiška alternatyva brangesnių kompanijų (pvz. Cisco ir Juniper su HPE) prekėms.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

5G maršrutizatorius Mikrotik Chateau 5G

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atitiktis europiniams ir amerikietiškiems instituciniams standartams, saugumo reikalavimams ir serfitikatams[21];
  • Kokybiška dokumentacija[22] ir skaidri, nebrangi bei sklandi mokymų sistema[23];
  • Platus įrangos asortimentas ir didžiulė ekosistema. Naujausi 5G/LTE sprendimai (pvz. 60 GHz antenos), IoT prekės (jungiamos per Bluetooth arba LoRa), DIY komplektai savo įrangos konstravimui, industrinio lygio maršrutizatoriai ir t. t.;
  • Menkos kainos. Pagal savo galimybes ir kokybės kontrolę neturi konkurencijos, mat stipriai lenkia buitinių Asus, D-Link, Huawei, Linksys, Netgear, TP-Link, TRENDnet, ZyXEL ir analogiškų įrenginių funkcionalą. Neribojamos programinės įrangos galimybės, įskaitant pigiausius įrenginius už kelioliką eurų. Net pastarieji palaiko tokias profesionalias galimybes, kaip alternatyvūs ryšio kanalai ar kritinės pralaidos garantija, RADIUS duomenų bazė, nuotolinė stebėsena, SMS žinutės, tinklų sekliai, Wireguard VPN (klientavimas ir serveriavimas) ir pan. Pigiausi įrenginiai turi ribotas našumo galimybes, tačiau jie neapriboti programiškai;
  • Skaidri kainodara. Jokių aktyvuojamų modulių, nuomos/prenumeratos (SaaS), atnaujinimo mokesčių ar kitų periodinių mokėjimų. Visi atnaujinimai parsisiuntimui tiekiami gamintojo svetainėje, be autorizacijos;
  • Sklaida. Įranga veikia vidury vandenyno[24], Evereste[25], SpaceX Falcon infrastruktūroje[26]. Konsultantų esama visame pasaulyje, tame tarpe ir Afrikoje, Azijoje, pietų Amerikoje ir pan.[27];
  • Reguliarūs bendruomenės susirinkimai, vadinami MUM (MikroTik Users Meeting). Į nemokamas konferencijas, pradedamas dalykiniais pranešimais ir baigiamas neformaliu bendravimu, susirenka ir vieni kitus konsultuoja bei tarpusavyje bendrauja MikroTik darbuotojai, įrangos distributoriai, sertifikuoti specialistai, konsultantai bei patyrę tinklų specialistai;[28]
  • Vieninga operacinė sistema, kuri unifikuota visai įrangos gamai ir nuo konkretaus modelio praktiškai nepriklauso – nustatymas visur vienodas. Tai leidžia paprasčiau konfigūruoti, atlikinėti bandymus, keisti ar atnaujinti įrangą, atkartoti nustatymus, konsultuoti;
  • Stabilumas ir patikimumas. Tinkamai sukonfigūravus ir ištestavus bei garantuojant patikimą energijos tiekimą, įrenginiai veiks ilgai; Realizuotos plačios skriptų ir savidiagnostikos galimybės.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nelabai intuityvus, techninio žargono reikalaujantis valdymas. Gali būti keblus nepatyrusiam, apie kompiuterių tinklus neišmanančiam vartotojui;
  • Dauguma bevielių gaminių neatliepia naujausių WiFi standartų, tokių kaip beamforming, MU–MIMO, tarptinkinis ryšys per 802.11 k/r/v;
  • Konservatyvus pramoninis (išorinis) gaminių dizainas;
  • Gamintojas suteikia tik technines garantijas. Neteikia „oficialios“ tinklų priežiūros, neadministruoja įrenginių – privaloma tai atlikti savarankiškai arba samdyti išorės specialistus;
  • Menkas dėmesys rinkodarai bei aptarnavimui su reputacija. Neturi tokios visuotinai pripažintos įtakos ir reikšmės, kaip stambūs JAV gamintojai. MikroTik ypač pamėgę besiplėtojantys regionai;
  • Neatitinka NGFW/UTM koncepcijų;
  • Nepalaikomas EIGRP (autorinis Cisco protokolas);
  • Nėra integruotų/universalių įrenginių, palaikančių DLNA, Time Machine atsarginių kopijų sistemą, nuotolinius spausdintuvus, parsiunčiančių torrentus, atspindinčių išmaniojo namo sistemas ir pan.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://mum.mikrotik.com/presentations/PL12/PL12.pdf
  2. https://mikrotik.com/aboutus
  3. https://investinlatvia.org/en/news/turnover-of-mikrotikls-reached-353-6-meur
  4. https://investinlatvia.org/en/news/turnover-of-mikrotikls-reached-353-6-meur
  5. https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekonomika/mikrotikls-ka-pirmais-privatuznemums-latvija-parsniedzis-miljarda-eiro-vertibu.a431479/
  6. https://investinlatvia.org/en/news/turnover-of-mikrotikls-reached-353-6-meur
  7. https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekonomika/mikrotikls-ka-pirmais-privatuznemums-latvija-parsniedzis-miljarda-eiro-vertibu.a431479/
  8. https://help.mikrotik.com/docs/display/ROS/RouterOS+license+keys
  9. https://mikrotik.com/software
  10. https://www.gnu.org/licenses/gpl-faq.html#AnonFTPAndSendSources
  11. https://www.gnu.org/licenses/gpl-faq.html#GPLInProprietarySystem
  12. https://help.mikrotik.com/docs/display/ROS/Software+Specifications
  13. https://mikrotik.com/download/changelogs/stable-release-tree
  14. https://mikrotik.com/download/changelogs/stable-release-tree
  15. https://mikrotik.com/download/changelogs/legacy-release-tree
  16. https://mikrotik.com/download/changelogs/stable-release-tree
  17. https://mikrotik.com/download/changelogs/stable-release-tree
  18. https://mikrotik.com/products
  19. https://mikrotik.com/product/CCR1072-1G-8Splus
  20. https://i.mt.lv/cdn/product_files/CCR2216-1G-12XS-2XQ_220226.pdf
  21. https://help.mikrotik.com/docs/display/UM/Compliance
  22. https://wiki.mikrotik.com/wiki/Manual:TOC
  23. https://mikrotik.com/training/about
  24. https://www.varia.org/en/5g-connection-in-the-ocean/
  25. https://www.varia.org/success-story-wi-fi-on-mount-everest/
  26. https://www.varia.org/mikrotik-metal-52-ac/
  27. https://mikrotik.com/training/centers
  28. https://mum.mikrotik.com

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]