Pereiti prie turinio

Debesų kompiuterija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Debesų kompiuterija (angl. cloud computing; debesija[1]) – tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota.[2] Debesų kompiuterijos apibūdinimas, susidedantis iš dviejų technologijų: debesis vaizduoja tinklą bei tinklinį susijungimą, o kompiuterija – su kompiuteriu susijusius resursus, programas bei paslaugas.[3] Lietuviškoje spaudoje buvo pradėtas vartoti terminas „debesų kompiuterija“, tačiau šiuo metu rekomenduojamas šiam reiškiniui apibūdinti debesijos terminas.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debesų kompiuterijos koncepcijos pradininkas buvo John McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų analogiškas komunalinių paslaugų apmokėjimui.[5] Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente 1996 m.[6] Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti „Google“ ir „Amazon“ firmos.[7] Modernų debesies atsiradimą pradėjo „Amazon Web Services“ (AWS), 2002 m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo 2006 m. 2010 m. „Microsoft“ įžengė į rinką ir paleido „Azure“.[5]

Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.[8] Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų klientų poreikius.

  • SaaS (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, Google Gmail , Zoho Office, Microsoft Live ir kt.
  • IaaS (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, operacinės sistemos ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: Amazon EC2 (Elastic Computer Cloud), Amazon S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), Google Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.
  • PaaS (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo Microsoft parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, Windows Azure ir kt.[2]
  • HaaS (angl. Hardware as a Service) – techninė įranga kaip paslauga. Ši paslauga atsirado 2006 m. Vartotojai gali įsigyti IT techninės įrangos arba visą duomenų centrą.[9]

Debesijos modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debesijos modelius nulemia jungimosi prie debesijos saugumo lygis. Jei debesija yra vieša, jos paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus VPN jungimosi protokolas (angl. Virtual Private Network), kuriuo gali naudotis tik tų debesijos paslaugų vartotojai. Debesijos modeliai:[4]

  • Bendruomenės debesija (angl. Community Cloud) – paslaugos prieinamos tam tikros bendruomenės nariams, pvz., mokslininkams.
  • Privati debesija (angl. Privat Cloud) – paslaugos teikiamos įstaigos vidiniame tinkle.
  • Mišri debesija (angl. Hybrid Cloud) – jungia viešą ir privačią debesiją, t. y. iš privačios debesijos galima jungtis prie viešos.[4]

Debesijos technologijų privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debesų technologijos pasižymi dideliu išteklių perskirstymo efektyvumu ir greičiu, o tai reiškia, kad piko valandomis klientas gali užsisakyti daugiau atminties, didesnės procesoriaus galios, kad būtų išvengta duomenų perdavimo ribojimo. Nesant tokio poreikio, per labai trumpą laiką naudojamą galią galima sumažinti. Tai leidžia taupyti kliento lėšas – mokama tik už tuos išteklius, kurie naudojami.[2] Debesijos technologijos patrauklumo priežastys:

  • Paslaugos neribojamos laiko atžvilgiu. Jungiamasi iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.
  • Jungiamasi su bet kokiu įrenginiu, teikiančiu internetą.
  • Užtikrinama duomenų apsauga debesyje, saugi prieiga; papildomai daromos atsarginės duomenų ir pačios sistemos kopijos, jos saugomos skirtinguose serveriuose.
  • Sudaromos sąlygos dinamiškai keisti paslaugų paketo apimtį pagal poreikius – daugiau ar mažiau virtualių mašinų, daugiau ar mažiau vietos duomenims.
  • Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Debesija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 117-130. ISSN 1392-0561
  3. ↑ Giedrius Romeika. Verslo procesų infrastruktūros organizavimas taikant elektroninių tarpininkų paslaugas. Mykolo Romerio universitetas (2017). 3-191. ISBN 978-9955-19-854-3.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477
  5. ↑ 5,0 5,1 V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882
  6. ↑ Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710
  7. ↑ Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760
  8. ↑ Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722
  9. ↑ Wang, L., von Laszewski, G., Younge, A. et al. Cloud Computing: a Perspective Study. New Gener. Comput. 28, 137–146 (2010). https://doi.org/10.1007/s00354-008-0081-5
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Debesų_kompiuterija&oldid=7307507"